Specialistas atskleidžia pagrindines slogos priežastis bei pataria, kaip efektyviai ją gydyti ir sumažinti riziką susirgti.
– Kas yra sloga?
– Sloga, arba dar kitaip rinitas – tai gleivinės, esančios nosies ertmėje, uždegimas. Jai būdingi simptomai yra nosies užgulimas ar paburkimas, sekreto tekėjimas, uoslės sutrikimas, čiaudulys ir niežulys.
Nosies gleivinės uždegimą gali lemti alerginiai, infekciniai arba nealerginiai neinfekciniai faktoriai.
Ūmi virusinė sloga yra pati dažniausia žmogaus kvėpavimo takų infekcinė liga. Įprastai ją lemia rinovirusai, sukeliantys apie pusę visų viršutinių kvėpavimo takų infekcijų ar peršalimų. Retesni sukėlėjai yra koronavirusai, adenovirusai, respiraciniai sincitiniai, influenza ir kiti virusai.
Liga perduodama oro lašeliniu būdu kontaktuojant su sergančiuoju ir retais atvejais kontaktiniu keliu.
– Kodėl peršalimo ligos pasireiškia būtent sloga? Kas įvyksta organizme, kad ji prasideda?
– Dažniausiai virusai į organizmą patenka per nosies gleivinę ir prisitvirtina prie ląstelių. Reaguojant į sukėlėjus, organizme vyksta uždegiminis atsakas, kurio metu išskiriamos uždegimines medžiagos tokios, kaip pavyzdžiui – kininai, prostaglandinai.
Tai sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, padidėjusį kraujagyslių pralaidumą bei sekreciją iš egzokrininių liaukų. Taip viruso paveiktiems žmonėms atsiranda nosies užgulimas ir pasireiškia kiti simptomai.
– Kokios yra slogos rūšys?
– Dažniausiai rinitai skirstomi į tris stambias grupes: alerginius, infekcinius ir nealerginius neinfekcinius.
Alerginis rinitas atsiranda organizmui reaguojant į alergenus – žiedadulkes, pelėsius ir kt. – ir išsiskiriant histaminui bei kitoms uždegiminėms medžiagoms, sukeliančiomis gleivinių paburkimą, niežulį, čiaudulį bei vandeningą sekreciją iš nosies.
Infekcinį rinitą sukelia virusai ir retais atvejais bakterijos.
Nealerginis neinfekcinis rinitas – tai lėtinė sloga, kuriai nepasireiškia alerginės infekcijos požymiai bei nėra kliniškai stebimos nosies infekcijos. Simptomus gali sukelti per ilgai vartojami vietiškai gleivinę sutraukiantys medikamentai, hormoniniai pokyčiai – nėštumo laikotarpis, senatviniai pakitimai, įvairus maistas ar kontaktas su darbe naudojamomis medžiagomis ir kt.
– Ar slogą reikia gydyti? Kokios gydymo priemonės?
– Specifinių priemonių slogos gydymui nėra. Dažniausiai naudojamos priemonės simptomams palengvinti ir pagerinti gyvenimo kokybę ligos metu. Įprastai naudojami medikamentai, vietiškai sutraukiantys nosies gleivinę, antihistamininiai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo bei gleives skystinantys preparatai.
Siekiant sumažinti gleivių kaupimąsi, tikslinga taikyti nosies plovimus specialiai tam pritaikytomis nosies plovimo sistemomis. Norint greičiau pasveikti, taip pat labai svarbus poilsio režimas ir pakankamas skysčių vartojimas.
Ligos būklę gali palengvinti miegojimas pasikėlus galvūgalį bei tinkama kambario temperatūra ir drėgmė. Yra tyrimų, skelbiančių apie teigiamą vitamino C bei Zinko preparatų (75 mg per dieną) poveikį viršutinių kvėpavimo takų infekcijai. Jaučiant nosies gleivinės sausumą, atsiradus kraujo priemaišų gleivėse – rekomenduojami aliejiniai preparatai. Visos šios priemonės yra efektyvios, saugios ir lengvai randamos vaistinėse.
– Ar teisingas posakis, kad ar gydymo, ar negydoma sloga praeina per tą patį laikotarpį? Jei taip, tuomet, ar verta gydyti?
– Šis posakis iš dalies yra teisingas.
Virusams patekus į nosies gleivinę simptomai pasireiškia praėjus inkubaciniam laikotarpiui – 12-72 valandų, o paprastai pasveikstama per 7-11 dienų. Tačiau netaikant gydymo priemonių, nesilaikant rekomendacijų, ligos trukmė ilgėja, didėja antrinės bakterinės infekcijos tikimybė, komplikacijų rizika bei blogėja gyvenimo kokybė.
– Kokias klaidas dažniausiai daro žmonės, susirgę sloga?
– Dažniausia klaida, kurią daro žmonės – nereikalingas antibiotikų vartojimas sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Dažniausi sukėlėjai yra virusai, todėl antibiotikų vartojimas nepagerina žmonių būklės ir nepagreitina sveikimo.
Dalis pacientų piknaudžiauja vietiniais dekongestantais, kadangi jų gleivines sutraukiantis poveikis yra greitas ir efektyvus. Vietiniai dekongestantai turi būti naudojami griežtai tik trumpą laiką – iki 5 dienų, nes dažnai priprantama juos naudoti, o siekiant nutraukti vartojimą, neretai prireikia ir gydytojų pagalbos.
Higienos priemonių ignoravimas, pavyzdžiui – rankų plovimas, kaukių nenaudojimas ir atstumo nesilaikymas yra dažnos klaidos, kurios gali padidinti infekcijų plitimą.
Taip pat dažnai nosies plovimui naudojamas vanduo iš čiaupo. To nerekomenduojama daryti. Geriausia naudoti virintą, atvėsintą vandenį ir specialius druskų mišinius, kurias galima rasti vaistinėse prie specialiai tam pritaikytų plovimo sistemų.
– Kodėl vieniems sloga praeina lengvai, o kitiems užsitęsia ir išsivysto į rimtesnes ligas? Kokios jos gali būti?
– Tai lemia imuniteto stiprumas, gretutinės ligos – pavyzdžiui alergija ar astma – stresas, mityba, rūkymas, piknaudžiavimas alkoholiu, įgimtos ligos – pirminė ciliarinė diskinezija, cistinė fibrozė ir aplinkos sąlygos – tarša. Šie veiksniai gali turėti įtakos, jog vieni žmonės peršalimo ligomis serga dažniau, o kiti rečiau.
Sergant peršalimo ligomis galimos ir komplikacijos: ūmus vidurinė ausies uždegimas, bakterinės kilmės sinusitas, paūmėjusios lėtinės ligos – lėtinis bronchitas, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, astma, cistinė fibrozė ir kt.
– Kuo skiriasi sloga ir sinusitas?
– Sloga yra nosies gleivinės uždegimas, o sinusitas – greta nosies ertmių esančių veido daubų – sinusų – uždegimas.
Sinusitą reikėtų įtarti, jeigu sloga užsitęsia daugiau nei 10 dienų arba slogos simptomai sustiprėja praėjus 5 dienoms nuo jos pradžios.
Pasikeitusi gleivių spalva, stiprus, lokalus veido skausmas, karščiavimas virš 38 C yra simptomai, kai galima įtarti bakterinės kilmės sinusitą. Tuomet rekomenduojama šeimos gydytojo ar otorinolaringologo konsultacija. Specialistai, įvertinę simptomus, ligos sunkumą, paskiria tinkamą medikamentinį gydymą.
Kaip ir slogos metu, antibiotikai gydant sinusitą nėra pirmo pasirinkimo medikamentai.
– Ar yra peršalimo ligų sezoniškumas?
– Peršalimo ligos dažniausiai būna dažnesnės rudenį ir žiemą, kai žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, o imuninė sistema būna silpnesnė.
– Ką patartumėte žmonėms, kad peršalimo ligų išvengtų?
– Peršalimo ligų visiškai išvengti neįmanoma, kadangi žmonės gyvena bendruomenėje ir nuolat kontaktuoja vieni su kitais eidami į darbą, parduotuves, naudodamiesi viešuoju transportu.
Peršalimų sezono metu rekomenduojama reguliariai plauti ir dezinfekuoti rankas, nekramtyti nagų, neliesti pirštais akių, nesidalinti rankšluosčiais ar kitais daiktais, vengti kontakto su sergančiais žmonėmis, stiprinti imunitetą. Svarbu sveika mityba, fizinis aktyvumas, pakankamas miego valandų skaičius, streso vengimas.
Rekomenduojama lėtinių ligų kontrolė, nerūkyti, nevartoti alkoholio.
