Dabar Katalonijos aukštesniojo universiteto (UOC) ir Kolumbijos universiteto mokslininkai gali įrodyti dar vieną didelę šio patarimo naudą medžiagų apykaitos sveikatai – jie atskleidė, kad daugiau kaip 45 proc. dienos kalorijų suvartojimas po 17 val. trukdo organizmui reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, praneša „Daily Mail“.
Valgymas vėliau vakare gali smarkiai padidinti riziką susirgti diabetu. Tyrėjų išvados galėtų suteikti mokslinio pagrįstumo protarpinio badavimo dietos planui, pagal kurį nerekomenduojama valgyti vėliau vakare.
Apie 10 proc. amerikiečių laikosi protarpinio badavimo. Šio metodo šalininkai paprastai kasdien valgymą apriboja, pavyzdžiui, valgo nuo 11 iki 17 val. O žmonės, kurie laikosi protarpinio badavimo, paprastai didžiąją dalį kalorijų suvartoja ankstyvuoju dienos metu.
Viena iš tyrimo bendraautorių, daktarė Diana Díaz Rizzolo, sakė: „Naktį organizmo gebėjimas metabolizuoti gliukozę yra ribotas, nes sumažėja insulino sekrecija, o mūsų ląstelių jautrumas šiam hormonui sumažėja dėl cirkadinio ritmo, kurį lemia mūsų smegenyse esantis centrinis laikrodis, suderintas su dienos ir nakties valandomis“.
Žurnale „Nutrition and Diabetes“ paskelbtame tyrime dalyvavo 26 žmonės nuo 50 iki 75 metų, kurie turėjo antsvorio arba buvo nutukę ir jiems buvo diagnozuotas prediabetas arba 2 tipo diabetas.
Žmonės buvo suskirstyti į dvi grupes: anksti valgančius ir vėlai valgančius. Jie valgė tą patį maistą ir suvartojo tą patį kalorijų kiekį, tik skirtingu paros metu.
Tų, kurie daugiau valgė po 17 val. vakaro, t. y. vėliau valgančiųjų, gliukozės kiekis po gliukozės tyrimo buvo didesnis, o tai rodo prastesnę gliukozės toleranciją.
Tuo tarpu įrodyta, kad protarpinis badavimas gerokai pagerina organizmo gebėjimą veiksmingai naudoti iš maisto gaunamą gliukozę ir insuliną cukraus kiekiui kraujyje reguliuoti, iš dalies dėl to, kad jis skatina žmones palyginti anksti, apie 17 val., baigti valgyti.
Apribojus valgymo laiką ir pailginus nevalgymo laiką, organizmas gali efektyviau apdoroti gliukozę.
Mokslininkai pridūrė, kad paprastai vėlai vakare valgomas maistas yra kaloringesnis ir dažnai perdirbtas, „o tai gali paaiškinti, kodėl vėlyvas valgymas siejamas su didesniu kūno svoriu ir riebalų mase“.
Dr. Díaz Rizzolo sakė: „Iki šiol asmeniniai mitybos sprendimai buvo grindžiami dviem pagrindiniais klausimais: kiek valgome ir kokius maisto produktus rinktis“.
Ji tęsė, kad šis tyrimas parodė, jog vis svarbesnis tampa naujas kardiometabolinės sveikatos veiksnys: kada valgome.
Nustatyta, kad vėlai valgantys žmonės ne tik paprastai valgo nesveiką maistą naktį, bet ir lėčiau degina kalorijas. Harvardo universiteto tyrimo duomenimis, taip pat pastebėta, kad jų organizmas skatina riebalų kaupimąsi ir mažina riebalų skaidymą, o tai gali lemti didesnį riebalų augimą.
Prieš Harvardo tyrimą 16 antsvorio turinčių arba nutukusių žmonių kelias savaites laikėsi nustatyto miego ir valgymo grafiko. Kiekvienas dalyvis rinkosi ankstyvą ir vėlyvą valgymo laiką, todėl mokslininkai galėjo ištirti valgymo laiko poveikį tiems patiems žmonėms.
Rezultatai parodė, kad vėlyvas valgymas sumažino leptino – hormono, kuris signalizuoja apie sotumą ir daro įtaką apetitą reguliuojantiems hormonams, – kiekį, todėl dalyviai ilgainiui jautėsi alkanesni.
Šie pokyčiai gali turėti įtakos nutukimo, kuris yra pagrindinis antrojo tipo diabeto rizikos veiksnys, išsivystymo rizikai.