G.Einars įsitikinusi, kad pasenę įsitikinimai anksčiau ar vėliau bus išrauti su šaknimis, o psichinė sveikata – nustota stigmatizuoti. Taigi, nieko nelaukiame ir pradedame jau dabar – „sutaršome“ 17 dažniausiai pasigirstančių stereotipų apie psichinę sveikatą.
Su savo bėdomis turi susitvarkyti pats – pas psichologą lankosi tik silpni žmonės
Kada mes prašome pagalbos? Tuomet, kada jaučiame, kada mums trūksta žinių arba paprasčiausiai turime iššūkį, su kuriuo negalime savarankiškai susidoroti. Mano akimis pagalbos prašymas rodo mūsų motyvaciją ir stiprybę jos paprašyti. Juk kai paprašome draugo pagalbos nunešti spintą, nesijaučiame silpni?
Geriau išsikalbėti su artimaisiais ar draugais – kam tas psichologas, draugai bent patars ar paguos
Draugai mums gali būti puikus ramstis. Bet reikia įvertinti, kad draugai patars pagal savo patirtį ir gali pasiūlyti tai, kas jums paprasčiausiai netinka. Psichologas palaikys sunkiais momentais, bet patarimų neduos. Tačiau, jis padės jums patiems rasti sau tinkamiausią sprendimą.
Kreiptis pagalbos – gėda
Kreipimasis pagalbos vis dar dažnai stigmatizuojamas ir laikomas „gėda”, tačiau jei skauda dantį ar peršąlame – pagalbos kreipiamės nedelsiant ir nesigėdindami. Neprašydami pagalbos galite likti su savo skausmu ir išgyvenimais, o nesprendžiamos problemos tik didėja ir gilėja. Todėl drąsiai kreipkitės pagalbos – tai ne gėda, o stiprybė.
Jeigu lankaisi pas psichologą, arba vedi vaikus, tai dėmė biografijoje visam gyvenimui
Lankymasis pas psichologą gyvenimo nesugadina, o kaip tik gerina jo kokybę ir mažina kylančių iššūkių tikimybę ateityje ir/arba padeda su jais lengviau susidoroti. Prisiminkite: ankstyva intervencija leidžia pasiekti geresnių rezultatų ir didinti pasiruošimą ateities iššūkiams.
Psichologas nuo depresijos neišgydys, tai gali tik vaistai
Dažnas įsitikinimas, kad vaistai yra pagrindinis depresijos gydymo būdas, tačiau moksliniai tyrimai ir klinikinė praktika rodo, kad gydymas vien vaistais problemos nesprendžia. Būtent terapijos ir vaistų derinys yra efektyviausias būdas dirbant su nuo depresijos ir kitų psichinių sutrikimų kenčiančiais pacientais.
Jeigu jau pradėsi vaikščioti pas psichologą, tai reikės daryti daug metų, nes iš keleto seansų jokios naudos nebus
Daugeliui puikiai žinomas Freudas ir žymioji psichologo kušetė, tačiau tai nėra taisyklė ar šiuolaikinė praktika. Taip, kai kurios terapijos reikalauja ilgesnio darbo kaip pavyzdžiui psichoterapija, bet jei asmuo susiduria su situaciniais iššūkiais, trumpalaikė pagalba ir palaikymas gali būti efektyvus ir tinkamas būdas juos įveikti.
Geras psichologas turi tik tylėti ir klausyti
Psichologas suteikia erdvę žmogui atsiverti, būti suprastam ir išgirstam. Kartais tam reikia tylos, bet ir ji yra terapiškai svarbi. Dažnu atveju terapeutas kalba, užduoda klausimus, siekdamas atspindėti asmens jausmus bei mintis ir pasitikrinti, ar teisingai suprato pacientą. Bendravimas tarpusavyje reikalingas tam, kad būtų galima siekti bendro tikslo.
Psichinės sveikatos iššūkiai – visam gyvenimui
Ir taip, ir ne. Jei kalbame apie emocinės būklės pokyčius po skaudžių gyvenimo įvykių, tokių kaip artimojo netektis, skyrybos ar pan., tada tam laikotarpiui būdingi iššūkiai einant laikui ir vykstant terapijai tampa mažiau ryškūs. Bet psichikos sveikata yra kaip dantys – turime ją prižiūrėti kiekvieną dieną ir visą gyvenimą tam, kad būtume sveiki.
Daugiau dirbk – nebus laiko depresijoms
Visuomenėje pastebimas požiūris, kad nuolatinis ir intensyvus darbas rodo mūsų sėkmę, kad „netinginiaujame”. O moksliniuose ir sociologiniuose tyrimuose kaip tik pastebima, kad nemokame tinginiauti ir tai turi neigiamą įtaką mūsų fizinei ir psichinei sveikatai.
Šalia pridėjus ir didelius darbo krūvius, galime perdegti. Perdegimas – tai būsena siejama su per dideliu darbo ir streso potyriu, kuri sutrikdo mūsų produktyvumą, sukelia nuolatinį nuovargį ir išsekimą bei bejėgiškumo ir nusivylimo jausmus.
Jeigu žmogui sunki depresija – jam jau niekas nepadės
Kreipdamiesi ir prašydami pagalbos jos sulauksite, o nesikreipimas dažnu atveju gali tik gilinti prastą būseną. Nepriklausomai nuo to, kuriame taške kreipiatės pagalbos, siekdami emocinės būklės ramybės, galite suvaldyti net ir sunkią depresiją. Svarbiausia – kreiptis.
Lengvos depresijos epizodus patiriame visi – nėra čia ko sureikšminti ir iškart lėkt pas psichologus
Visi kartais būname liūdni, stinga motyvacijos, bet depresiją patiria ne kiekvienas. Depresijos simptomai trunka ne mažiau kaip 2 savaites ir trikdo mūsų kasdieninį funkcionavimą, t. y. įprastų kasdienių veiklų atlikimą. Dažnu atveju pagalbos kreipiamasi po kur kas ilgiau užsitęsusio sunkaus periodo, nes asmuo bando suprasti savo emocinę būseną ir kas su juo vyksta.
Tradicinė psichoterapija ir vaistai – vienintelis būdas susiduriantiems su psichikos sveikatos iššūkiais
Vaistai ir terapija – labai veiksminga, tačiau šalia ne mažiau naudinga ir efektyvu išbandyti kitas terapijos rūšis: šokio-judesio terapiją, dailės terapiją, muzikos terapiją ir pan. Jų metu orientuojamasi į emocijų paleidimą/išreiškimą per judesius, spalvas ir muzikos instrumentus. Tai papildoma terpė ir galimybė geriau save pažinti. Be to, šios terapijos vyksta ir grupėse, o tai taip pat papildo terapiją naujais potyriais.
Psichiatras išsprendžia tas bėdas, kurių negali psichologas, tai geriau kreiptis į jį
Svarbu suprasti, ką daro kiekvienas specialistas, t. y. koks jo yra vaidmuo. Gydytojas psichiatras, atsižvelgdamas į jūsų patiriamus iššūkius, gali skirti vaistus, stebėti jų poveikį. Psichologas kartu su žmogumi išsiaiškina iššūkių šaltinį ir kryptis, kartu kelia tikslus ir kartu tų tikslų siekia, t. y. konsultuoja.
Psichologas-psichoterapeutas kaip ir psichologas veda konsultacijas, kelia terapijos tikslus ir pan., tik šalia to remiasi vienos iš paradigmų (psichoterapinių krypčių) teorija ir supratimu apie žmogų ir eina „giliau” į problemą, jos šaltinius.
Jeigu žmogus stiprus ir valingas, jam negresia nei depresijos, nei psichinės sveikatos iššūkiai
Šios savybės tikrai gali būti apsaugančios ir naudingos tam tikrose situacijose, bet tai nereiškia, kad gyvenime iššūkių nepatirsime, nes nei vienas nežinome, kas mūsų laukia. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis 1 iš 4 žmonių per savo gyvenimą patiria psichikos sveikatos sutrikimų. Taigi, savo psichine sveikata turime rūpintis nuolat.
Nemokami poliklinikos psichologai nieko verti – jeigu jau eiti, tai tik privačiai
Poliklinikos psichologai, kaip ir visi kiti psichologai, yra specialistai, norintys Jums padėti nepriklausomai nuo to, kur jie dirba. Dažnu atveju tai būna specialistai orientuoti į trumpalaikę pagalbą, darbą su šiuo metu patiriamu iššūkiu, tačiau jeigu yra poreikis, jie gali nukreipti tolimesniam tikslingam darbui.
Rūpintis psichine sveikata labai brangu – psichologo seansas kainuoja šimtais eurų
Jei paskaičiuotume, kiek kainuoja grožio paslaugos ar kai kurių kitų specialistų paslaugos, pastebėtume, kad didelio skirtumo kainose nėra. Kaip ir į mokslą, taip ir į savo sveikatą investuodami rezultato čia ir dabar galime nepamatyti, bet jis ateina kai išsiugdome gebėjimą susidoroti su stresinėmis situacijomis, didesniais gyvenimo pokyčiais ar iššūkiais. Investicija į sveikatą – labiausiai atsiperkanti investicija.
Į terapiją eina tik moterys
Visi mes patiriame iššūkių ir visiems mums reikia pagalbos. Gal tik nugludintuose socialinės medijos nuotraukose ir įrašuose atrodo, kad visi yra tik laimingi, linksmi, sėkmingi, neturintys skaudžių išgyvenimų, trauminių patirčių.
Jau ne vienerius metus Lietuvoje turime labai aukštus vyrų savižudybių rodiklius, o tai rodo, kad dėl stigmų, baimių ar kitų priežasčių nesikreipiama į specialistus. Tad noriu visiems perduoti tokią trumpą žinutę: psichologo kabinete visi yra lygūs, laukiami ir verti pagalbos, tiesiog ateikite.
