Medikų kasdienybė yra susidūrimas su didžiuliu darbo krūviu, empatinis nuovargis, nuolatinis darbas su tuo, ko žmonės natūraliai vengia: skausmu, kančia, liga ir trauma. Tokiame darbe yra ir didelė klaidų rizika, dideli aplinkos lūkesčiai bei aukšta kritikos rizika.
Medicinos mokslų daktaras, gydytojas psichoterapeutas Julius Neverauskas akcentuoja: „Medikai visų pirma yra žmonės, turintys žmogiškuosius saugumo, savivertės, pripažinimo, priklausymo ir savirealizacijos poreikius. Norint gerai jaustis šie poreikiai turėtų būti kuo geriau tenkinami.
Tam trukdo visa eilė faktorių, tokių kaip laiko trūkumas bendravimui su pacientais, biurokratija ir administracinės naštos, dokumentacijos gausa, hierarchinė kultūra valdyme ir autonomijos stoka bei resursų trūkumas. Dažnai medikai patiria etines dilemas, pavyzdžiui, kaip suderinti individualius pacientų poreikius su sveikatos priežiūros sistemos reikalavimais.“
Anot psichoterapeuto, tvarkymasis su tokiais iššūkiais reikalauja specifinių žinių ir įgūdžių, kurių dar nepakankamai suteikia medikus ruošiantys universitetai.
Per dideli reikalavimai prastina emocinę gerovę
Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė ir „Denticija“ vadovė Dalia Čižaitė Gabė pabrėžia, kad didėja praraja tarp sveikatos teisėkūros ir realaus medikų darbo suvokimo.
Anot jos, medikų emocinė sveikata prastėja, nes reikalavimai gydytojams ir jų komandoms didėja. Dėl to sunkėja ir darbo krūviai.
„Dokumentacijos kiekis ir liekanti laiko proporcija pacientui vis mažėja, o atsakomybė – ne. Šiuolaikinis pacientas irgi yra kitoks, reikalaujantis dėmesio, norintis sprendimo čia ir dabar, personalizuoto požiūrio, skubantis.
Daugumos medikų atlygis valstybinėse įstaigose yra neadekvatus prisiimamai atsakomybei. Dėl to dauguma medikų yra ties pervargimo riba, kuri taip ir neatsistatė po Covid pandemijos“, – sako D. Čižaitė Gabė.
Gydytoja psichiatrė, „Medflow“ instituto atstovė Kristina Norvainytė sako norinti tikėti, kad netrukus tiek medikai, tiek kiti aukštos kvalifikacijos, itin daug streso darbe patiriantys specialistai Lietuvoje jausis oriai atlyginti už savo darbą ir galės didžiuotis savo specialybe. „Medikams labai svarbu žinoti, kad jie gali mokytis iš savo klaidų, dėl jų nebus persekiojami ar žeminami.
Medikai svajoja dirbti tokiais krūviais, kurie ne tik paliktų erdvės asmeninei sveikatai, šeimai ir laisvalaikiui, bet ir leistų tinkamai pasirūpinti savo pacientais, tobulėti kaip specialistams. Mes labai norime, kad mūsų nemistifikuotų - mes ne herojai ir ne piktadariai, o tiesiog žmonės“, – sako psichiatrė.
Herojai turi teisę klysti
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė, paklausta, kas galėtų pagerinti medikų gerovės rodiklius teigia, kad tam reikia aibės kompleksinių priemonių.
„Visiems žinomos tokios vidinės asmens sveikatos priežiūros įstaigų negerovės kaip mobingas, nepagarba, nesiskaitymas, apkalbos, anoniminių skundų rašymas ir pan.
Medikai dažnai įvardina, kad jaučiasi lyg jų darbas nėra verinamas nei sprendimų priėmėjų, nei pacientų. Kad klaidos darbe nėra analizuojamos, siekiant tobulinti procesus, o už jas baudžiama”, – sako N.Čiakienė.
Kad medikams trūksta saugumo dėl galimų klaidų pritaria ir Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Dalia Čižaitė Gabė.
„Šiuo metu vis dažniau girdime sutirštintas spalvas apie ikiteisminius tyrimus ir baudžiamąją atsakomybę.
Vakarų Europos valstybėse gydytojai nepersekiojami už klaidą. Jie iš viso nedalyvauja teismuose, ikiteisminiuose tyrimuose, niekas jų „netampo“. Juos atstovauja draudikai ir advokatai. Tuo metu Lietuvoje – medikai už klaidą gali būti persekiojami baudžiamąja atsakomybe, nuteisti ir pasodinti į kalėjimą, o jų licencija - atimta.“
Psichoterapeutas Julius Neverauskas taip pat įvardija saugumo jausmą. Gydytojas pataria, kad visuomenės nariai turėtų būti mokomi kuo daugiau dėmesio patys skirti ligų prevencijai, o ne visą atsakomybę už tai perkelti medicinos personalui.
„Biurokratinė našta medikams turėtų būti sumažinta iki tokios, kuri yra tik būtina. Sveikatos priežiūros įstaigose turėtų būti kuriama kuo saugesnė ir palankesnė aplinka su nuline tolerancija toksiniams santykiams – taip pat priekabiavimui, patyčioms ir diskriminacijai“, – sako medikas.
Anot J. Neverausko, didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas nuolatiniam bendrųjų kompetencijų, kaip konfliktų sprendimo, psichologinės higienos ir psichologinio atsparumo ugdymui, įtraukiant visus dirbančiuosius sveikatos priežiūros sistemoje.
Pirmasis festivalis medikų gerovei užtikrinti – jau rugsėjo 20
Psichoterapeutai pastebi, kad dažnai manoma – sveikatos priežiūros specialistai patys išspręs savo fizinės bei psichologinės gerovės problemas ir susidoros su iššūkiais.
Tuo pačiu ignoruojama realybė, kad pasirūpinti kitais ir gydyti sergančius yra kas kita negu pasirūpinti savimi.
„Po keleto rezonansinių įvykių į medikų sveikatą daugiau atsigręžė sveikatos priežiūros sistemos organizatoriai ir vadovai, keičiasi ir pačių medikų nuostatos.
Galima pasidžiaugti, kad, pavyzdžiui organizuojamas didžiulis renginys Gerovės festivalis medikams MEDFEST“, – geraisiais pavyzdžiais džiaugiasi psichoterapeutas Julius Neverauskas.
Anot „Medflow“ instituto vadovės, MEDFEST organizatorės Kristinos Kripaitienės, festivalyje medikai turės galimybę bendrauti su profesionaliais lektoriais, kurie įvairių prasmingų ir įkvepiančių dirbtuvių metu padės kuo geriau pažinti save.
„Festivalio metu atrasime įrankius, pratimus, lavinsime įgūdžius, kurie padės geriau girdėti save, pasitikėti savimi, aiškiai brėžti ribas ir tinkamai savimi pasirūpinti“, – teigia K. Kripaitienė.
Pirmasis festivalis, orientuotas į medikų emocinę gerovę, vyks rugsėjo 20–22 d. „Harmony“ parke.
