„Pamenu, kai mokykloje, tikriausiai jau vyresnėse klasėse, mokėmės apie trėmimus, ryte rijau visas knygas, kuriose rašyta šia tema. „Lietuviai prie Laptevų jūros“ (D.Grinkevičiūtės memuarų knyga – past.) mokėjau kone mintinai. Bandžiau įsivaizduoti, kad ir mano giminėje buvo panašių patirčių. Kas konkrečiai buvo, niekas nepasakojo. Suprantu, kad močiutei buvo per sunku prisiminti (senelis iš tremties į Lietuvą nesugrįžo, mirė lageryje). O mama, vienintelis jų vaikas, iki šiol, matyt, nežino, kaip su tuo dorotis“, – kalbėjo Aurelija.
Pasak jos, augdama ji jautėsi mylima, tačiau šalia visuomet buvo kažkoks nesaugumo jausmas. „Aš visada laukiau kažko, kas nutiks – kažko blogo. Nerimas buvo nuolatinis palydovas. Pagalbos gauti negalėjau, mama visada sakydavo, kad kiti žmonės – blogi, jais negalima pasitikėti. Vienintelis patikimas žmogus – tu pats ir tavo šeima“, – prisiminė pašnekovė.
Į psichoterapiją ji nuėjo jausdama perdegimui darbe būdingus ženklus: apatiją, lėtinį nuovargį ir pan. Tačiau prasidėjus konsultacijoms ir neriant gilyn suprato, kad priežastis – ne darboholizmas, o vaikystės patirtis, kurią neįsisąmonintą nešiojosi iki šiol.
„Man visada atrodė, kad trauma turi būti kažkoks labai sukrečiantis įvykis ar blogas aplinkinių elgesys. Pvz.: smurtas, nepriežiūra, priklausomybės, karas ir t.t. Tačiau psichoterapijoje supratau, kad mano atveju jokio konkretaus įvykio nebuvo. Mane stipriai paveikė net ne mano pačios patirtis, bet močiutės ir mamos bei jų santykis su ta patirtimi“, – kalbėjo Aurelija.
Pasak jos, liūdniausia, kad apie tai, ką jaučia, kaip tai paveikė jos gyvenimą, negali pasikalbėti su močiute ir mama: „Močiutė jau „kitame pasaulyje“ – jai prasidėjusi demencija. Ją prižiūrinti mama iki šiol nenori kalbėtis apie praeitį. Jos nuomone, svarbu gyventi dabartyje, kad ir kokia ji būtų, ir nesigręžioti į tai, kas buvo. Jau beveik susitaikiau, kad toks pokalbis, kokio norėčiau, su ja neįvyks“, – apie lūkesčius ir realybę sakė moteris.
Tremties tema jai iki šiol labai svarbi. Pradėjusi lankyti psichoterapiją Aurelija kasmet dalyvauja įvairiuose šiai proga skirtuose renginiuose, savanoriauja juos rengiančiose organizacijose: „Jaučiu, kad man tai svarbu. Būdama ten, jaučiuosi padedanti sau.“
Svarbu įprasminti šias patirtis
Įvairūs tyrimai rodo, kad vaikystėje patirtos neigiamos patirtys gali turėti stiprios įtakos vėlesniam žmogaus gyvenimui. Asmenys, augę okupuotoje Lietuvoje, kada psichologiniai iššūkiai nebuvo plačiai aptariama tema, ne visuomet moka reflektuoti ir suprasti, kaip svarbu yra įprasminti šias patirtis. Neretai jiems sunku suprasti ir tai, kad patyrė trauminį įvykį ir įvertinti, kaip tai paveikė jo tolimesnį gyvenimą, sprendimus, pasirinkimus.
Suprasti akimirksniu
- Trauminis įvykis – tai įvykis, kuris kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar jo sveikatai.
- Grėsmę keliantį įvykį asmuo gali patirti pats, gali tapti tokio įvykio liudininku arba sužinoti, kad tai patyrė jam artimas žmogus (pavyzdžiui, šeimos narys ar draugas).
- Trauminiu įvykiu galima laikyti patirtą smurtą vaikystėje ar suaugus, seksualinę prievartą, namuose patiriamą smurtą, užpuolimą, avarijas, gamtos katastrofas ir kitus nelaimingus atsitikimus, kurių metu gali kilti grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai.
- Mokslinių tyrimų duomenimis, bent vieną trauminį įvykį per gyvenimą patiria apie 81,4 proc. žmonių.
Lietuvos traumų psichologų asociacijos duomenimis, trauminis įvykis paveikia visus – po sukrečiančių įvykių visi patiria stresą ir žmonėms reikia laiko atsigauti. Vis dėlto 5,8–13,9 proc. asmenų po trauminio įvykio patiria itin stiprų stresą, kuris gali sukelti potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
PTSS simptomai gali pasireikšti tik tada, kai yra įvykęs trauminis įvykis. Potrauminis stresas gali pasireikšti įvairiu intensyvumu, be to, jis visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą – bendravimą su aplinkiniais, studijas ir/ar darbą, laisvalaikio veiklą.
PTSS gali pasireikšti kaip:
- nuolatinis traumavusio įvykio prisiminimas;
- pasikartojantys ir įkyrūs prisiminimai apie patirtą įvykį, kurie paprastai kyla spontaniškai ir nuolat vargina žmogų;
- staiga atsirandantys vaizdiniai apie išgyventą įvykį, kurie gali trukti nuo kelių sekundžių iki kelių valandų. Tokie vaizdiniai dažnai būna lydimi nerimo, prakaitavimo, stipraus širdies plakimo, padažnėjusio kvėpavimo;
- asmuo paprastai vengia su trauminiu įvykiu susijusių užuominų ar situacijų (pavyzdžiui, jei buvo užpultas lifte – vengia juo naudotis);
- pastangos išvengti minčių, jausmų, susijusių su trauma, nes jie būna labai stiprūs ir nemalonūs;
- gali tęstis nuolatinė dirglumo būsena, asmuo gali pernelyg stipriai išsigąsti su trauminiu įvykiu susijusių užuominų;
- asmenys, patyrę trauminius įvykius, gali jausti nuolatinę įtampą, nuolatinį grėsmės jausmą ir lūkestį, kad bet kurią akimirką gali nutikti kažkas blogo.
Potrauminio streso reakcijos gali pasireikšti ir šiais sunkumais:
- miego sutrikimai – patyrus traumuojantį įvykį gali būti sunkiau užmigti, naktį dažnai nubundama dėl košmarų susijusių su įvykiu, gali atsirasti baimė užmigti;
- gali būti sunku susikaupti, gali pablogėti atmintis, todėl asmenys patyrę traumas dažnai pasidaro uždari, pikti, jiems sunkiau bendrauti su aplinkiniais, galimi ir pykčio ar agresijos protrūkiai;
- iš baimės likti nesuprastais arba dėl jaučiamo gėdos ar kaltės jausmo asmenys, patyrę trauminį įvykį, gali nenorėti aptarinėti savo jausmų ar išgyvenimų su kitais. Asmuo gali tapti itin atsargus, kad išvengtų skaudžių pokalbių apie nemalonius patyrimus ir neišgąsdintų kitų.
- traumą patyrę žmonės gali būti linkę piktnaudžiauti alkoholiu ar narkotikais.
Kaip teigiama Lietuvos trauma psichologų interneto svetainėje, po itin sunkių, ilgalaikių ar pasikartojančių trauminių įvykių (ilgalaikis smurtas šeimoje, pasikartojanti fizinė ar seksualinė prievarta suaugus ar vaikystėje ir pan.) gali pasireikšti sudėtingesnės potrauminės reakcijos. Patiriant itin stiprius psichologinius sunkumus ilgiau nei tris mėnesius po trauminio įvykio gali pasireikšti kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), kurio paplitimas Lietuvos populiacijoje – 1,8-10 proc.
Šis sutrikimas pasižymi visais trims PTSS simptomais bei šiais psichologiniais sunkumais: 1) sunkiais ir nuolatiniais emocijų reguliavimo sunkumais, kurie gali pasireikšti tiek negalėjimu valdyti savo emocijų, tiek emocine nejautra; 2) nuolatiniu įsitikinimu, kad asmuo yra nevertingas, nereikšmingas; 3) nuolatiniais sunkumais tarpasmeniniuose santykiuose. Kaip ir potrauminis stresas, KPTSS visada paveikia asmens kasdienį gyvenimą. Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas buvo oficialiai pripažintas ir 2018 m. įtrauktas į Tarptautinę ligų klasifikaciją/
Kur ieškoti pagalbos?
Psichologinė pagalba gali būti labai veiksminga, net jei asmuo sunkumus patiria jau kelis mėnesius ar net daugelį metų. Į specialistus (psichologus, psichoterapeutus ar gydytojus psichiatrus) rekomenduojama kreiptis, jei po trauminio įvykio patiriamas stiprus stresas, kuris trukdo kasdieniai veiklai. Per pastaruosius porą dešimtmečių tyrimai parodė, kad veiksmingiausias būdas padėti asmenims, patyrusiems traumas – specializuota psichologinė pagalba.
Lietuvoje šiuo metu yra taikomi du specializuoti metodai dirbant su asmenimis, patyrusiais traumas – Nujautrinimo akių judesiais ir perdirbimo terapija (angl. Eye Movement and Desensitization and Reprocessing, EMDR) ir Trumpalaikė eklektinė potrauminio streso terapija (angl. Brief Eclectic Psychotherapy for PTSD, BEPP). Specialistų, kurie yra apmokyti naudoti šiuos metodus, sąrašą galite rasti čia.
Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai šiuo metu įgyvendina mokslinį projektą, kuriuo siekia įvertinti lietuviškos Spring programos versijos veiksmingumą. Sutikdami dalyvauti tyrime, galėsite naudotis Spring programa nemokamai.
Ši programa – tai Kardifo universiteto (JK) mokslininkų sukurta 8 savaičių internetinė programa, skirta asmenims, patiriantiems potrauminį stresą dėl vienkartinių trauminių įvykių.
Naudojantis Spring galima sužinoti daug naudingos informacijos apie potrauminį stresą ir kaip sau padėti bei mokytis įvairių naudingų savipagalbos technikų. Didžiąją dalį laiko ja galima naudotis savarankiškai, patogiu laiku ir patogioje vietoje. Naudojimosi programa metu klientai taip pat turi keletą trumpų nuotolinių sesijų su programos psichologu.
Daugiau informacijos ir registracija: www.spring.potrauminiamstresui.lt
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
