„Daug žmonių įsivaizduoja, kad pomėgiai skirti vaikams ar paaugliams, tačiau svarbu, kad ir suaugusieji turėtų savo pomėgius ir jų neapleistų net ir tuomet, kai jaučiasi tam visiškai neturintys laiko“, – sako Stephanie Gilbert, licencijuota santuokos ir šeimos terapeutė Santa Monikoje, Kalifornijoje. Pasak jos, pomėgiai padeda išlaikyti emocinę pusiausvyrą, didina gyvenimo malonumą ir skatina žaidimo jausmą. To labai reikia tiek psichinei, tiek ir fizinei sveikatai.
Moksliniai tyrimai apie pomėgius ir sveikatą
Mokslininkai teigia, kad kartu su fiziniais pratimais, subalansuota mityba ir mažu streso kiekiu laikas, skiriamas laisvalaikiui, yra pagrindinis ilgaamžiškumo recepto ingredientas.
Taip yra todėl, kad mėgstama veikla gerina nuotaiką, skatina socialinį bendravimą, nukreipia dėmesį nuo neigiamų minčių, taip pat, pavyzdžiui, pagerinti nuotaiką ir socialinį bendravimą, nukreipti dėmesį nuo neigiamų minčių.
Pasak dr. Matthew Zawadzkio, Streso ir sveikatos laboratorijos direktorius ir Kalifornijos universiteto Mercedo mieste docento, kiekviena mėgstama veikla mažina neigiamą kasdienio streso ir nerimo poveikį mūsų gyvenime: „Jei sumažiname patiriamo streso kiekį, išvengiame tų streso reakcijų, kurios didina kortizolio ir širdies lygį, reikalingą stresui įveikti.“
Kortizolis dažnai vadinamas „streso hormonu“, o nuolatinis aukštas kortizolio lygis gali neigiamai paveikti jūsų sveikatą, nes sukelia uždegimą ir aukštą kraujospūdį.
2019 m. birželį žurnale „Journal of Behavioral Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad stresą keliantys įvykiai (pvz., ginčai ar eismo įvykiai) pasitaiko maždaug kas antrą dieną, todėl žmonės stresą jaučia maždaug 40-70 proc. laiko.
„Kad mūsų pomėgiai būtų veiksmingiausi gerinant mūsų savijautą, jie greičiausiai turi būti nuolatiniai mūsų gyvenime, panašiai kaip stresas“, – sako mokslininkai.
Tačiau nuoseklumas nereiškia, kad jis yra konkretus ir nepajudinamas. Daugelis žmonių neturi laiko, tarkime, kelias valandas per dieną dirbti sode, nors tai jiems labai patinka. „Jei stengsimės kasdien skirti laiko laisvalaikiui, galime sukelti daugiau streso savo gyvenime, nes vengsime atsakomybės arba darysime sau pernelyg didelį spaudimą, kai paprasčiausiai negalėsime tam skirti laiko“, – sako dr. M.Zawadzkis.
Jis siūlo galvoti apie savo pomėgius kaip apie trumpalaikę galimybę atstatyti savo psichinę būseną, net jei tai trunka tik 5 ar 10 minučių.
2021 m. birželį žurnale „Journal of Positive Psychology“ paskelbtame tyrime pastebėta, kad nedidelės pertraukėlės, skirtos muzikai, pasivaikščiojimams ar susirašinėjimui su kitais asmenimis, teigiamai veikė Alzheimerio liga sergančius artimuosius prižiūrinčius asmenis (didelės įtampos grupė).
Kitaip tariant, kuo daugiau tokių nedidelių užduočių žmogus atlieka per maždaug keturias valandas, tuo pozityviau jis jausis.
Penki pomėgiai, kuriuos lengva įtraukti į rutiną
1. Skaitymas gali nuraminti protą
Knygos puikiai padeda sumažinti nerimą. Skirdami laiko skaitymui, galite nuraminti savo protą, nes susitelksite į ką nors pozityvaus ir raminančio, kas atitrauks jūsų mintis nuo neigiamų įkyrių minčių apie realybę. Jei neturite mėgstamo žanro, verta pamėginti nuo lengvo turinio, pvz., romantinių istorijų. Pasak tyrėjų, kad ir ką rinksitės, pasistenkite, kad skaitymas nevirstų darbu – tai neturi būti mokomoji literatūra. Jūsų tikslas pailsėti ir atsipalaiduoti.
Jei anksčiau neskaitėte, neskubėkite prisipirkti knygų. Verta paieškoti jų bibliotekoje, naudotų knygų vietose ir pan.
Nemėgstate skaityti? Pasidairykite audio knygų kataloguose. Tokias knygas galėsite klausyti atlikdami kitą kasdienę veiklą, pvz., tvarkydamiesi ar vedžiodami lauke augintinį.
2. Meditacija gali sumažinti streso lygį
Meditacija gali sumažinti kraujospūdį, širdies ritmą ir kortizolio kiekį, teigiama 2021 m. gegužės mėn. žurnale „Comprehensive Psychoneuroendocrinology“ paskelbtoje apžvalgoje.
Ji taip pat gali paskatinti smegenų veiklą, nes pagerina atmintį, dėmesio koncentraciją ir emocinio reguliavimo įgūdžius, padedančius susidoroti su kasdieniais stresoriais, pažymima apžvalgoje.
Be to, tam nereikia skirti labai daug laiko! Pasak meditacijos mokymų ne pelno siekiančios organizacijos „Mindworks“, norint pradėti, tereikia ramios, patogios vietos atsisėsti arba atsigulti.
Nustatykite laikmatį 5-10 minučių ir stenkitės visą dėmesį sutelkti į kvėpavimą. Stebėkite savo mintis, tarsi jos būtų pro šalį einantys debesys. Jei jus įtraukia kokia nors mintis, švelniai sugrąžinkite mintis prie kvėpavimo – įkvėpkite, iškvėpkite, pakartokite. Puikios nemokamos ir nebrangios meditacijos yra „Calm“ ir pan.
3. Veikla lauke gali padidinti geros savijautos cheminių medžiagų kiekį
Žygiai pėsčiomis, sodininkystė ir kita veikla lauke stipriai padidina geros savijautos cheminių medžiagų, vadinamų endorfinais, išsiskyrimą. Be to, buvimas lauke gali suteikti dar vieną naudą, nes tyrimai rodo, kad būnant saulės šviesoje išsiskiria neuroreceptoriai, kurie vėliau gali sukelti daugiau teigiamų minčių. Taigi, tai padeda ne tik fizinei, bet ir emocinei sveikatai.
Pasidomėkite, kokie renginiai vyksta netoli jūsų namų ar darbo ir sudalyvaukite. Įsitraukite į savanorystės veiklas. Arba tiesiog pakvieskite kaimyną kartu pasivaikščioti po apylinkes.
4. Joga gali skatinti atsipalaidavimą
Joga yra puiki veikla, skatinanti sveiką kvėpavimą ir atsipalaidavimą bei mažinanti organizmo reakciją į stresą. Net ir nereguliariai atliekami jogos pratimai turės teigiamą poveikį jūsų savijautai, nes suteiks jums jausmą, kad sportuojate ir darote savo emocinei bei fizinei sveikatai kažką gero.
2020 m. gruodį žurnale „Journal of Sports Science and Medicine“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad joga įjungia jūsų parasimpatinę nervų sistemą, kuri yra priešinga streso, kovos arba bėgimo reakcijai.
Ar esate pasirengę pradėti? Daugelis jogos studijų siūlo mažesnės kainos įvadinius pasiūlymus pirmą kartą užsiimantiems joga. Jose turėtų būti visa įranga, kurios reikia kiekvienai pamokai, įskaitant jogos kilimėlį.
Jei jums labiau patinka sportuoti namuose, įsijunkite „Youtube“, kuriame yra daugybė nemokamų jogos pratimų. O jei norisi sportuoti su kompanija, paieškokite nuotoliu vedamų bendrų jogos užsiėmimų. Svarbiausia, kad pasirinktas būdas jums tiktų ir skatintų reguliariai tuo užsiimti.
5. Meno projektai gali sumažinti stresą
Kada paskutinį kartą iš tiesų atsipalaidavote piešdami? Spėjam, kad greičiausiai vaikystėje. O be reikalo. Tyrimai rodo, kad vizualiųjų menų veikla mums naudingas. 2022 m. žurnale „International Journal of Women in Technical Education and Employment“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad tapyba gerina dėmesį, didina savivertę ir mažina stresą.
Be to, ši veikla nereikalauja ypatingų gebėjimų, pasiruošimo ir gali trukti tiek, kiek jums norisi. Nuo ko pradėti? Jums reikės pieštuko, akvarelinių dažų rinkinio, kelių teptukų ir eskizų sąsiuvinio. Arba rinkitės akrilinius dažus (patarimas: rinkitės pagrindines spalvas, pavyzdžiui, raudoną, mėlyną, geltoną, baltą ir juodą), popierinę lėkštę spalvoms maišyti ir drobę. Jų rasite ne tik specializuotuose parduotuvėse, bet ir didesniuose prekybos centruose.
Galvojate, kad „nieko nemokate“? Vėlgi padėti gali socialiniai tinklai. Galite sekti žingsnis po žingsnio tapybos pamokas tokiuose „YouTube“ kanaluose kaip „The Art Sherpa“ arba „Painting With Jane“. Arba suraskite netoli jūsų esantį tapybos renginį – vienkartinį seminarą arba nuolatinius užsiėmimus. Pirmyn!
