Stresas, miego trūkumas, nuovargis ar net per mažas kūno svoris gali padidinti organizmo jautrumą šalčiui ar gebėjimą išlaikyti šilumą, rašoma sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ pranešime žiniasklaidai.
Daugelis turbūt pastebėjo, kad patiriant stresą kūną ima krėsti šaltis, šąla galūnės. Tai dar geriau pastebima, kai trūksta miego. Nors tokie simptomai paprastai yra laikini, ilgalaikis stresas gali ilgam sutrikdyti organizmo gebėjimą reguliuoti kūno temperatūrą. Dėl to padidėja jautrumas šalčiui ir atsiranda net nedidelių temperatūrų pokyčių netoleravimas.
„Lėtinį stresą patiriantiems žmonėms gali būti nuolat šalta. Tai yra „kovok arba bėk“ reakcijos į pavojų dalis. Numanoma grėsmė verčia organizmą susiaurinti arterijas periferijose, apsaugoti gyvybiškai svarbius organus ir apriboti kraujo tekėjimą į galūnes“, – teigia laboratorinės medicinos gydytoja Eglė Marciuškienė.
Šaltis krečia trūkstant miego
Anot medikės, jautrumą šalčiui padidinti gali ir lėtinis miego trūkumas. Gerai pailsėjusių žmonių kraujotaka odoje kinta nuosekliai, kaip ir kitose kūno dalyse, tačiau miego trūkumas sutrikdo šį procesą. Didėjant miego trūkumui, kraujotaka palaipsniui persiskirsto į kūno centrą ir sulėtėja galūnėse, dėl to jos ima šalti.
„Miego trūkumas sutrikdo cirkadinį ritmą, kuris reguliuoja miego ir budrumo modelį. Tai savo ruožtu trukdo išsiskirti tam tikriems hormonams, reguliuojantiems jutimo nervus odoje. Jei taip atsitinka, smegenys mažiau pajunta temperatūros pokyčius rankose ir kojose bei miego metu nenukreipia į jas kraujo“, – pasakoja gydytoja.
Miego trūkumas gali būti gydomas patobulinta miego praktika, vadinama miego higiena, ir vaistais. Jei miego apnėja sukelia lėtinį miego sutrikimą, sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali rekomenduoti prietaisą, vadinamą nuolatiniu teigiamu kvėpavimo takų slėgiu (CPAP), kad pacientas išvengtų kvėpavimo spragų, dėl kurių naktį pabunda.
Kaltas ir mažas kūno svoris
E. Marciuškienė sako, kad dažniau šalta būna ir mažą kūno masės indeksą turintiems žmonėms, mat tiek riebalų, kurie veikia kaip izoliacija, tiek raumenų, kurių veikla generuoja šilumą, masė padeda išlaikyti kūno šilumą. Susirūpinti, anot jos, reiktų, jei kūno masės indeksas yra mažesnis nei 18,5.
„Numetus daug svorio taip pat gali atsirasti jautrumas vėsiai temperatūrai. Be kita ko, šaltis yra ir vienas iš anoreksijos simptomų. Taip pat kai kuriems žmonėms būna šalta, kai jie tiesiog nepavalgo arba suvartoja per mažai kalorijų. Kai taip nutinka, organizmas natūraliai taupo energiją ir gamina mažiau šilumos. Todėl dietos, kai ribojamas kalorijų kiekis, pavyzdžiui, pertraukiamasis badavimas ar valgio praleidimas dėl kitų priežasčių, gali sukelti jautrumą šalčiui“, – dėsto gydytoja.
Dietos, kai ribojamas kalorijų kiekis, lėtina medžiagų apykaitą ramybės būsenoje arba mažinama sudeginamų kalorijų skaičių, kai kūnas ilsisi. Dėl to gali sumažėti kūno temperatūra.
Priežasčių gali būti daugiau
Vis tik net jei esate pavargę, neišsimiegoję ar jaučiate nerimą, šaltkrėtis gali reikšti ir infekcijas – gripą, plaučių uždegimą, gastroenteritą ir pan. Infekcijos metu šaltis jaučiamas dėl to, kad organizmas sunaudoja nemažai papildomos energijos, padedančios su ja kovoti.
„Imuninė sistema gamina pirogenus, kurie padidina kūno temperatūrą ir padeda kovoti su infekcija. Tačiau jie gali sukelti refleksą, dėl kurio atsiranda stiprus drebulys ir šaltkrėtis. O sergant kai kuriomis infekcijomis, tokiomis kaip atipinė pneumonija, žmogus gali jausti tik gerklės skausmą, nuovargį ir nuolatinį šalčio jausmą“, – dėsto E. Marciuškienė.
E. Marciuškienė atkreipia dėmesį, kad jautrumą šalčiui gali padidinti ir svyruojantis estrogenų – hormonų, reguliuojančių moterų reprodukciją – kiekis. Estrogeno lygis keičiasi visą gyvenimą, įskaitant menstruacinį ciklą, nėštumą ir menopauzę, o premenopauzės metu estrogeno svyravimai gali sukelti staigias karščio bangas, po kurių staigiai nukrenta kūno temperatūra.
„Manoma, kad sumažėjimą sukelia estrogeno poveikis nervų receptoriams, kurie reguliuoja kraujagyslių išsiplėtimą ir susiaurėjimą. Tie patys svyravimai gali paaiškinti, kodėl kai kurios moterys netoleruoja šalčio prieš pat mėnesinių pradžią“, – pastebi ji.
Gydytoja pataria nesiimti patiems spręsti, kas lemia šalčio netoleravimą, geriausia kreiptis į gydymo įstaigą ir atlikti informatyvius kraujo tyrimus. Tai, kas gali atrodyti tik pervargimo ar prasto miego simptomai, neretai pasirodo esą didesnių sveikatos problemų pradžia. Gavus rezultatus reiktų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris įvertins būklę ir paskirs tolimesnius tyrimus ar gydymą.
