Siekdami gauti objektyvių įrodymų, mokslininkai naudojosi pažangia technologija Vokietijoje, kuri leidžia išmatuoti kortizolio streso hormono kiekį organizme. Rezultatai nustebino net pačius mokslininkus – įrodyta, kad streso hormono kiekį natūraliomis priemonėmis reikšmingai galima sumažinti vos per šešias dienas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tyrimui vadovavusi šeimos gydytoja, Klaipėdos universiteto doc. dr. Lolita Rapolienė, sako, kad mokslininkai turėjo pasukti galvas, kaip išmatuoti tai, kas iš pirmo žvilgsnio atrodo neišmatuojama.
„Suradome tam tikrą objektyvų vardiklį – streso hormoną, kuris mums leido atsakyti į klausimą, kokią įtaką sanatorinės procedūros turi stresui ir jo pasekmėms – miegui, nerimui, nuovargiui, depresijai. Vaizdžiai kalbant, kortizolis yra tarsi langas į mūsų smegenis, nes jis atspindi mūsų psichinę būklę ir atsparumą stresui, suteikia vertingų netiesioginių užuominų dėl esamos smegenų funkcijos ir ankstyvo įspėjimo dėl galimo neurotoksinio poveikio. Todėl vertindami tyrimo rezultatus mes kalbame ne tik apie subjektyvius pojūčių pokyčius, bet ir apie objektyvius organizmo veiklos įrodymus, apie tai, ko mes patys sąmoningai negalime kontroliuoti“, – sako L.Rapolienė.
Anot jos, kortizolis yra svarbus steroidinis hormonas, kurio receptorių randama daugumoje organizmo ląstelių, atlieka įvairias „namų tvarkymo“ funkcijas – medžiagų apykaitos, imuninės, širdies ir kraujagyslių bei pažinimo sistemų reguliavimą.
Kortizolio kiekis organizme buvo matuojamas imant tyrime dalyvavusių žmonių seilių mėginius, kurie buvo siunčiami į laboratoriją Vokietijoje. Mokslininkai neslepia – reikšmingi pokyčiai nustebino net juos pačius. Kortizolio kiekį procedūromis vos per vieną dvi savaites pavyko sumažinti 22–24 proc., o tai, anot medikų, išties reikšmingas rezultatas, darantis įtaką psichinei ir fizinei sveikatai bei gyvenimo kokybei, darbinei ir socialinei adaptacijai, gerovei ir darbingumui.
Nenusileidžia vaistams
Mokslinis tyrimas buvo atliekamas trijuose Lietuvos kurortuose – Palangoje, Druskininkuose ir Birštone, kur žmonėms buvo taikoma balneoterapija – gydymas pasitelkiant mineralinį vandenį ir gydomąjį purvą kartu su druskos inhaliacija ir gamtos terapija. Tyrimo metu buvo matuojama ir vertinama daugiau kaip 100 įvairių rodiklių – nuo kraujo spaudimo ir pulso, gyvybinės plaučių talpos, raumenų jėgos ir įtampos, odos būklės iki streso hormono kiekio žmogaus organizme.
Moksliniai duomenys rodo, kad lėtinis stresas yra susijęs su šešiomis pagrindinėmis mirties priežastimis, įskaitant širdies ligas, vėžį, kvėpavimo takų patologiją, nelaimingus atsitikimus, kepenų cirozę ir savižudybes. Sveikatos specialistų teigimu, daugiau nei 75 proc. visų apsilankymų pas gydytoją yra dėl su stresu susijusių negalavimų.
„Mūsų tikslas buvo rasti ryšius tarp natūraliomis priemonėmis paremtos terapijos ir streso bei įvairių organizmo funkcinių rodiklių – širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, odos, kaulų ir raumenų, pažintinės veiklos, kūno kompozicijos. Ir šis ryšys akivaizdus, nes sumažėjus streso hormono kiekiui organizme atitinkamai fiksavome reikšmingai padidėjusią plaučių talpą, pagerėjusią odos būklę ir kardiogramos rodiklius, sumažėjusį skausmą ir net biologinį amžių. Didžiausiai nuostabai, sistolinį spaudimą pasitelkus balneoterapiją mums pavyko sumažinti net septyniais mmHg, diastolinį – keturiais mmHg, o pulsą – penkiais kartais per minutę. Tokio rezultato ir taip greitai ne visada pavyksta pasiekti net vaistais. Metaanalizės rodo, kad sumažėjus sistoliniam kraujospūdžiui 5 mmHg rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 10 proc., tad šios terapijos indėlis į sveikatos rizikos mažinimą yra tikrai svarbus“, – džiaugiasi Klaipėdos universiteto mokslininkė.
Anot jos, depresijos, nerimo bei miego sutrikimo gydymui paprastai yra skiriami vaistai. Atliktas tyrimas atskleidė, kad šias streso pasekmes efektyviai sumažinti galima ir pasitelkus gamtos išteklius. Dauguma tirtų rodiklių po taikytų procedūrų vidutiniškai pagerėjo 20–50 proc.
„Turime įrodymų, kad gamtos terapija tiesiogiai veikia ir žmonių, sergančių depresija, savijautą. Tyrimui buvo pasitelkta Epidemiologijos tyrimų centro depresijos skalė (CESD-R). Po dviejų savaičių gydymo bendras depresijos balas sumažėjo iki 76 proc. Nustatyta, kad sumažėjo ne tik depresijos dimensijos – liūdesys, kaltė, nuovargis, bet ir suicidinės mintys, pagerėjo mąstymo, miego, apetito dimensijos“, – rezultatus apibendrina doc. dr. L.Rapolienė.
Poveikio trukmė ir kodėl tai turėtų rūpėti darbdaviams
Mokslinis tyrimas buvo atliekamas pusę metų, stebint, kaip procedūros su gamtos ištekliais veikia žmogaus organizmą vasarą ir žiemą. Taip pat ieškota atsakymų, kiek ilgai išlieka teigiamas terapijos poveikis.
„Akivaizdžius teigiamus rezultatus fiksavome jau po trijų dienų – mūsų nuostabai vos per kelias dienas daug tirtų rodiklių reikšmingai pagerėjo. Tiesa, efektas buvo trumpalaikis. Pavyzdžiui, vienos savaitės procedūrų kurso poveikis išlieka apie 3 mėnesius, o dviejų savaičių – net iki pusės metų. Ilgiausiai tyrime dalyvavusios grupės atstovams pagerėjo ne tik psichinė, bet ir fizinė sveikata, jie taip pat mažiau sirgo, geriau miegojo, ilgiau jautėsi energingesni, net keitė savo gyvenseną – daugiau sportavo, sveikiau valgė“, – sako mokslininkė.
Anot jos, abiem sezonais procedūros duoda naudos sveikatai, bet žiemos sezonu skirtos sveikatinančios procedūros yra efektyvesnės galimai ir dėl didesnio žiemos periodu patiriamo streso bei kitų nusiskundimų sveikata.
„Siekiant optimalaus rezultato, rekomenduočiau tokias procedūras atlikti 2–4 kartus per metus, iš kurių du kartus skirti bent po savaitę. Manau, į mūsų atlikto tyrimo išvadas galėtų atkreipti dėmesį ir darbdaviai. Investicijos į darbuotojų psichinę sveikatą, kuri tiesiogiai susijusi su darbingumu ir produktyvumu, labai greitai atsipirktų“, – įsitikinusi L.Rapolienė.
Pasigenda platesnio požiūrio į sveikatos priežiūrą
Nors per keletą dešimtmečių atlikta šimtai mokslinių tyrimų, įrodžiusių gamtos išteklių tiesioginį poveikį fizinei ir psichinei žmogaus sveikatai, Lietuvoje balneoterapija priskiriama papildomam ar net alternatyviam gydymui. Anot L.Rapolienės, ne vienoje Europos šalyje tai yra tradicinis gydymas, kur dalis gydymo kompensuojama valstybės. Pavyzdžiui, Rumunijoje pacientams, sergantiems osteoartroze, kompensuojama iki 65 proc. išlaidų balneologiniam gydymui.
„Mes nesakome, kad tai yra panacėja. Kaip medikė jau daug metų kalbu apie tai, kad reikia holistinio, integruoto požiūrio į sveikatą ir gydymą, kur visi gydymo metodai turėtų savo vietą. Tais atvejais, kai reikia gydymo vaistais, skirkime jį. Tačiau medicinoje yra nemažai pilkų zonų, kada vaistų neturime, jie netinka ar pacientas jų atsisako. Kai, pavyzdžiui, matome didėjantį kraujo spaudimą, bet vaistų dar kaip ir nereikia, šioje situacijoje padėtų balneoterapijos taikymas, sumažinantis hipertenzijos ir širdies ligų rizikos veiksnius. Kone kas antras Lietuvos gyventojas serga hipertenzija, ir tai išties didelė problema. Tikiu, kai pasikeis medikų požiūris į vadinamąją alternatyvią mediciną, mes turėsime reikšmingą pokytį ir daug sveikesnę visuomenę“, – pabrėžia šeimos gydytoja, Klaipėdos universiteto doc. dr. L.Rapolienė.
Oficialūs duomenys rodo, kas balneoterapija plačiai taikoma Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Čekijoje, Lenkijoje. Anot L.Rapolienės, tiek Šiaurės, tiek kitos Baltijos šalys šioje srityje kiek atsilieka, todėl Lietuva galėtų išnaudoti savo gamtos išteklių potencialą ir tapti regiono centru tokioms paslaugoms.
Tikimasi, kad šiemet Lietuvoje, Druskininkuose, rugsėjo 25–27 dienomis vyksiantis tarptautinis Europos kurortų ir SPA asociacijos kongresas taip pat padės skatinti sveikatinimo turizmą mūsų šalyje. Renginyje susitiks srities lyderiai, vyks konferencija, verslo kontaktų mugė bei prestižiniai ESPA inovacijų apdovanojimai.
