Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paradoksas: judant savaitgalį – nauda trigubai didesnė nei darbo dieną

Nors apie judėjimo naudą kalbama daug, vis dar 80–90 proc. pasaulio gyventojų yra fiziškai pasyvūs, t.y. juda mažiau nei 20 minučių per dieną. Moksliškai įrodyta, kad judėjimo nauda kūnui yra milžiniška – fiziškai aktyvūs žmonės yra atsparesni stresui, jiems lengviau susikaupti, geriau koncentruoja dėmesį ir kt.
Vaikščiojimas
Vaikščiojimas / 123RF.com nuotr.

Tiesa, yra skirtumas tarp judėjimo darbo dieną ir savaitgalį – savaitgalį nueiti 5 km prilygsta 15 km darbo dieną, sako Albertas Skurvydas, Vilniaus universiteto profesorius, sporto mokslininkas. Jis paaiškina šį paradoksą ir dalijasi rekomendacijomis, kaip ir kiek reikia judėti kiekvienam, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Fizinis judėjimas yra naudingas ir fiziniam žmogaus kūnui, ir smegenų darbui. Anot profesoriaus, aktyviai judant mūsų greičio raumenys dirba ir taip gamina hormonus, kurių dalis per kraujotaką patenka į mūsų galvos smegenis.

„Visai neseniai mokslininkai šiuos hormonus pavadino miokinais. Jie patekę į galvos smegenis stimuliuoja jų veiklą ir naujų neuronų gamybą. Tokiu būdu gerėja žmonių atmintis, dėmesio koncentravimas, jiems tampa lengviau mokytis, didėja jų atsparumas stresui, – sako A.Skurvydas. – Taip pat dalis miokinų patenka ir į kitus organus – žarnyną, skrandį, širdį, kaulus, kasą – ir prisideda prie jų atsinaujinimo. Tad judant nauda jaučiama visame kūne“, – teigia profesorius.

Judėjimas savaitgalį – trigubai naudingesnis

Sporto mokslininkas atkreipia dėmesį, kad naujausi tyrimai parodė, jog judėjimo nauda savaitgalį yra net tris kartus didesnė nei darbo dienomis. „Taip yra dėl to, kad savaitgalį žmogui nereikia eit į darbą, jis nepatiria streso, turi daugiau laiko poilsiui, todėl ir judėjimo nauda yra didesnė“, – sako A. Skurvydas. – Tai moksle vadinama judėjimo paradoksu – atrodytų, kad jei judi po darbo, visos dienos įtampa kūne judėjimo pagalba turėtų sumažėti, tačiau iš tikro, stresas tik padidėja. Po aktyvaus judėjimo reikia poilsio, o tam darbo dieną paprasčiausiai nelieka laiko. Savaitgalį žmogus ir fiziškai pajuda, ir turi laiko poilsiui, o tai teigiamai atsiliepia jo savijautai bendrąja prasme.“

Profesorius sako, kad žmonės, kurie savaitgalį leido aktyviai yra laimingesni. Tai pastebi ir dr. Rimantas Simaitis, advokatų profesinės bendrijos „Cobalt“ partneris, ilgųjų nuotolių bėgimo ir triatlono entuziastas, kuris teigia, kad darbuotojai, kurie judėjo savaitgalį, pirmadienį į darbus grįžta energingesni ir geresnės nuotaikos.

„Mes nuolat įvairiausiomis įtraukiančiomis formomis skatiname kolektyvo fizinį aktyvumą, organizuojame žingsniavimo, bėgimo, važiavimo dviračiais ir kitus sportinio aktyvumo iššūkius, dalyvaujame masiniuose bėgimų renginiuose. Pavyzdžiui, šiuo metu naudodami „Walk15“ programėlę, skaičiuojame mūsų komandos nueinamus žingsnius. Išsikėlėme tikslą per kelis mėnesius nukeliauti 50 mln. žingsnių ir taip virtualiai apeiti Žemės rutulį. Matome, kad komandos žingsniavimo statistiniai rodikliai išauga kartais savaitgalių ir švenčių dienomis. Tie, kurie buvo fiziškai aktyvūs, į darbą pirmadienį grįžta labiau pailsėję, jiems lengviau koncentruoti dėmesį, jie yra atidesni detalėms“, – sako partneris.

Vieno būdo, kaip prisiversti judėti, nėra

Visi žmonės yra skirtingi, tad ir vieno judėjimo recepto, kuris galiotų visiems, nėra. Tiesa, A.Skurvydas išskiria veiksmus, kurie gali paskatinti fizinį žmonių aktyvumą.

„Pirma, žmones judėti gali priversti žinojimas, kokią naudą fizinis aktyvas turi sveikatai ir gyvenimo kokybei. Žmones reikia šviesti ir pasakoti, kodėl judėti yra naudinga – juk visi norime gyventi ilgiau, mažiau sirgti ir pinigų išleisti“, – pastebi mokslininkas.

Antra, anot jo, paskatinti žmogų judėti gali ir tam pritaikyta aplinka. Jeigu vieta, kurioje žmogus gyvena, yra pritaikyta judėjimui, t. y., netoliese yra patrauklus ėjimo, bėgimo ar dviračių takas, parkas ar miškelis – žmogus į lauką išeis be didelių pastangų.

Trečia, profesorius sako, kad pradėti judėti gali paskatinti ir tam tikras stimulas, iššūkiai, pavyzdžiui, žingsnių iššūkis, įvairūs žygiai, judėjimo festivaliai, lenktynės: „Žinant, kokia didelė judėjimo nauda kūnui – visos priemonės yra pagirtinos.“

Judėti turi visi

Profesorius atkreipia dėmesį, kad didelio skirtumo, kur žmogus juda nėra – ar parduotuvėje, ar stadione, ar mieste – svarbu, kad žmogus būtų fiziškai aktyvus. Pasaulio sveikatos organizacija 2020 m. yra pateikusi rekomendacijas, kiek žingsnių per dieną kiekvienas žmogus pagal savo amžių turi padaryti.

4–6 metų vaikams rekomenduotina 10–14 tūkst. žingsnių per dieną, 7–11 metų vaikams – nuo 13 iki 15 tūkst., 12–19 metų jaunuoliams – nuo 10 iki 12 tūkst., o suaugusiems žmonėms nuo 20 metų siūloma padaryti nuo 7 iki 10 tūkstančių žingsnių per dieną. Nėščioms moterims rekomenduojama judėti nuo 6 iki 8 tūkst., o žmonėms, turintiems negalią, 7 – 9 tūkst. žingsnių per dieną, sako A. Skurvydas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs