Anot ekspertų, priežastys, kodėl po valgio dar norisi kažko saldaus, gali būti kelios. Tai ir maistinių medžiagų trūkumas, ir nesubalansuota mityba, ir stresas, ir tam tikrų cheminių medžiagų pokyčiai smegenyse, rašo dienraštis „Daily Mail“.
Alkio ir sotumo jausmas siejamas su hormonais grelinu ir leptinu, kurie signalizuoja smegenims, kada laikas pradėti arba nustoti valgyti. Vis dėlto maisto troškimas šiuos signalus gali pranokti.
Pasak dietologės Rachael Richardson, dėl to gali būti kaltos tam tikros dietos. Pavyzdžiui, keto dietos bruožas yra drastiškas angliavandenių apribojimas. Be jų galime trokšti daug angliavandenių turinčių saldumynų, tokių kaip saldainiai ir cukrus.
„Žmonės, besilaikantys keto dietos, gali norėti kažko saldaus, kad patenkintų šios maistinės medžiagos poreikį“, – sakė ji.
Negaunant pakankamai maistinių medžiagų, tokių kaip angliavandeniai, taip pat gali sumažėti cukraus kiekis kraujyje, dėl ko savo ruožtu išauga potraukis saldiems užkandžiams.
Kaip pabrėžė R.Richardson, jei iškart po vakarienės griebiamės saldumynų, tai taip pat gali reikšti, jog mums trūksta tokių vitaminų kaip cinkas, geležis, kalcis ir magnis.
Pavyzdžiui, magnis padeda reguliuoti insulino, kuris palaiko pastovų cukraus kiekį kraujyje, gamybą. Kuomet magnio negauname pakankamai, cukraus kiekis kraujyje gali sumažėti, o tai gali sukelti desertų troškimą.
Kita priežastis, kodėl pavalgius gali kilti saldumynų noras, galėtų būti specifinis sensorinis sotumas (angl. sensory-specific satiety – SSS), dar žinomas kaip „desertinis skrandis“.
SSS pasireiškia tada, kai valgyti konkretų maistą tampa mažiau malonu, nes nuo jo jaučiamės sočiai ir nepatogiai. Kitokio maisto, su kuriuo susiduriame ne taip dažnai (pavyzdžiui, saldainių ar pyragaičių), valgymas mums su sotumo jausmu taip nesisieja, todėl labiau tikėtina, kad norėsime jo valgyti daugiau.
Saldumynų po valgio taip pat galime trokšti dėl to, kad nuo jų smegenyse išsiskiria geresnę savijautą lemiančių cheminių medžiagų, tokių kaip serotoninas ir dopaminas.
Saldus maistas aktyvina smegenų atlygio sistemą, dėl ko neuronai išskiria dopamino antplūdį. Tai rodo smegenims, kad patirtis buvo teigiama, o tai savo ruožtu skatina tokį elgesį.
„Kai kurios smegenų cheminės medžiagos, pavyzdžiui, serotoninas, yra susijusios su nuotaika. Saldumynai gali paskatinti serotonino išsiskyrimą, todėl jaučiatės laimingesni ir labiau atsipalaidavę“, – sakė Kalifornijos Los Robleso regioninės ligoninės dietologė Allyson Brigham.
„Tai gali paaiškinti, kodėl žmonės griebiasi saldumynų kaip atlygio ar paguodos dienos pabaigoje“, – pridūrė ji.
Cukrų dienos pabaigoje vartojant dažnai, smegenys gali jam išvystyti toleranciją. Ilgainiui gali prireikti dar daugiau saldumynų, kad išsiskirtų toks pat dopamino ir serotonino kiekis.
„Laikui bėgant, valgymas ko nors saldaus po vakarienės gali tapti įprastu elgesiu. Jūsų smegenys formuoja asociacijas, o jūsų kūnas pradeda tikėtis, kad šis saldus skanėstas yra jūsų vakaro rutinos dalis“, – tvirtino dietologė A.Brigham.
Desertų troškimą gali sukelti ir stresas bei emociniai išgyvenimai, mat padidėjęs serotonino kiekis gali pagerinti nuotaiką ir sumažinti nerimo ar depresijos jausmus.
Numalšinti šiuos potraukius galėtų padėti mitybos įvairovė.
„Įsitikinkite, kad jūsų vakarienė turi baltymų, skaidulų ir sveikųjų riebalų balansą. Taip padidinsite sotumo jausmą ir sumažinsite saldumynų potraukį po valgio“, – aiškino ekspertė.
Ji rekomendavo saldainius ar ledus iškeisti į saldžius vaisius, pavyzdžiui, uogas, sumaišytas su graikišku jogurtu ar migdolų sviestu. Šiuose maisto produktuose yra šiek tiek cukraus, tačiau juose taip pat gausu baltymų ir skaidulų, dėl kurių sotūs jausimės ilgiau.
