Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Monika Pranauskienė akcentuoja, kad psichologiniai emociniai sunkumai atsiranda santykyje su kitu – tėvais, broliais, seserimis, kitais daugiau ar mažiau reikšmingais asmenimis. Dėl šios priežasties gijimas taip pat sparčiausiai vyksta santykyje su kitu asmeniu – psichologu ar psichoterapeutu.
„Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kurie įrodo bene svarbiausią veiksnį terapijos procese – santykis tarp kliento ir terapeuto. Psichoterapinio metodo efektyvumas sudaro apie 12 proc.. Terapijos sėkmė labiausiai priklauso nuo terapeuto ir kliento santykio, kuris gali sudaryti net 30-40 proc. terapijos veiksmingumo. Taip pat terapijos sėkmei labai svarbios kliento individualios savybės“, – teigia M. Pranauskienė.
Tai, anot jos, sufleruoja, kad terapijos sėkmė priklauso nuo trijų pamatinių atramų – pasitikėjimu grįsto santykio tarp kliento ir terapeuto, individualių kliento savybių bei poreikių ir pritaikyto metodo.
Jai antrina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos gydytoja psichiatrė doc. dr. Kristina Dambrauskienė.
„Susitikus su psichoterapeutu labai svarbu įsivertinti ar asmeniui atrodo priimtina galimybė toliau kartu su juo dirbti abipusio pasitikėjimo atmosferoje, nes nepriklausomai nuo psichoterapijos metodo ar formos, psichoterapijos veiksmingumas priklauso nuo terapinio santykio su psichoterapeutu“, – pabrėžia gydytoja.
Pabrėžiama, kad psichoterapija nėra taikoma visais atvejais, kai susiduriama su psichikos sveikatos sunkumais, kartais prireikia ir kitokios pagalbos šalia.
„Ji gali būti naudinga ir rekomenduojama sveikiems asmenims! Ji gali būti puikus įrankis savęs pažinimui, asmeniniam augimui, santykių gerinimui, gyvenimo kokybės gerinimui, prasmės paieškai“, – teigia K. Dambrauskienė.
Skirtingos psichoterapijos kryptys
Anot jos, kreipiantis į psichoterapeutą vertėtų pasidomėti jo taikomos krypties pagrindinėmis idėjomis, taip pat terapinio darbo specifika – numatoma bendra gydymo trukme, kaip dažnai teks susitikti ir kokiam laikui, taip pat paslaugų kaina ir kita.
Renkantis psichoterapiją taip pat rekomenduojama pasitarti su psichikos sveikatos specialistu (psichiatru, psichologu), kuris galėtų patarti tinkamiausią psichoterapijos metodą.
„Kokios galimos nepakankamo psichoterapijos efektyvumo priežastys? Specialisto nekompetencija, neteisingai parinktas psichoterapijos metodas ir forma, bei nepagrįsti lūkesčiai, galimai įtakoti visuomenės informavimo priemonių ir kita“, – teigia gydytoja K. Dambrauskienė.
Psichoterapija – tai mokslo ir praktikos sritis, apimanti pagalbą psichikos ir asmenybės sutrikimų atvejais, kuri remiasi paciento vidinio keitimosi procesu, kuomet mokomasi keisti savo mintis, afektus, elgesį, betarpiško ryšio su profesionalu metu.
Labai svarbu, jog asmuo būtų motyvuotas pokyčiui. Negali būti „prievartinės“ psichoterapijos.
„Noriu pabrėžti, kad psichoterapeutai ne tik padeda keisti problemišką elgseną ir psichikos būsenas, bet ir padeda geriau suprasti save, savo jausmus, mintis, elgesį ir santykius su kitais, moko, kaip priimti save su visais savo trūkumais, kaip sustiprinti savo bendrą atsparumą aplinkai, savo galios pojūtį, toleranciją savo įvairiausioms mintims bei tikrovišką savigarbą, gebėjimą užmegzti ir palaikyti artimus ilgalaikius ryšius“, – vardija gydytoja.
Psichoterapijos procese asmuo, padedamas psichoterapeuto, įgyja geresnį supratimą apie savo vidinius psichologinius procesus (poreikius, baimes, emocijas, mąstymo ypatumus ir pan.), elgesį (motyvus ir pasekmes, įpročius), tarpasmeninius santykius (motyvus, pasikartojančias problemas bei konfliktus), turimą psichikos sutrikimą ir trukdžius sveikimui. Geresnis supratimas leidžia asmeniui keistis. K. Dambrauskienė akcentuoja, kad labai svarbu, jog asmuo būtų motyvuotas pokyčiui. Negali būti „prievartinės“ psichoterapijos.
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija, anot K. Dambrauskienės, padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą. Psichologės M. Pranauskienės teigimu, šios krypties psichoterapija yra nukeipta į tai, ko nesimato – tai žmogaus mintys, jausmai ir elgesys, kurie nulemti pasąmoningų procesų. Daug dėmesio skiriama tam, kaip asmuo save suvokia, kaip kuria santykį su terapeutu, kokius jausmus jam jaučia.
Psichoanalitinė ir psichodinaminė terapija padeda suprasti, kaip mūsų pasąmonė ir ankstyvosios patirtys veikia dabartinį gyvenimą.
Terapijos tikslas – atkurti traumuojančius praeities įvykius, analizuoti asmens gynybinius mechanizmus, kuriuos pacientas naudoja neigiamiems išgyvenimams įveikti, išlaisvinti užgniaužtus jausmus, iš naujo apdoroti ir „uždaryti“ skausmingus išgyvenimus. Tai ilgalaikė psichoterapija.
Gydytojos teigimu, šios terapijos metu asmuo pradeda geriau suprasti savo vidinį pasaulį, atrasti paslėptas problemų priežastis ir išmokti su jomis tvarkytis. Ši terapija rekomenduojama tiems, kurie nori giliau pažinti save ir spręsti ilgalaikes emocines problemas, ypač jaučiantiems ilgalaikį nuolatinį nerimą, liūdesį, turintiems savivertės problemų, sunkumų santykiuose, turintiems trauminių patirčių su ilgalaikiais padariniais.
„Pažymėtina, kad psichodinaminė terapija reikalauja tam tikrų asmeninių savybių ir pasirengimo, kad terapinis procesas būtų veiksmingas. Asmuo turi būti pasirengęs tyrinėti save, kantriai dirbti su ilgalaikėmis problemomis ir priimti emocinį diskomfortą kaip neišvengiamą augimo dalį. Nors kai kurios iš šių savybių gali būti ugdomos terapijos metu, savianalizė, gebėjimas reflektuoti, vidinė motyvacija pokyčiams yra pagrindiniai sėkmės veiksniai“, – pabrėžia psichiatrė.
Kognityvinė elgesio terapija
Ši psichoterapijos kryptis, anot gydytojos, nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio, teigdama kad problemos kyla iš netinkamų ar neracionalių mąstymo modelių, kurie lemia elgesį ir emocijas.
„Ši terapija struktūruota, trumpalaikė, orientuota į konkrečius dabartinius simptomus ir problemų sprendimą, siekiant pakeisti neigiamus mąstymo modelius bei elgesio įpročius. Klientas aktyviai atlieka užduotis tarp sesijų. Rekomenduojama turintiems nerimo sutrikimus (kuomet vargina panikos priepuoliai, socialinis nerimas, generalizuotas nerimas), sergantiems obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu, potrauminio streso sutrikimu, valgymo sutrikimais“, – vardijo K. Dambrauskienė.
Kognityvinė elgesio terapija nagrinėja ryšį tarp žmogaus minčių, jausmų ir elgesio.
Psichologė M. Pranauskienė teigia, kad kognityvinė elgesio terapija (KET) – viena iš populiariausių ir veiksmingiausių psichoterapijos sričių, kurioje daugiausia dėmesio skiriama dabartinėms problemoms spręsti ir neigiamoms mintims bei elgesiui keisti.
„Geras pasirinkimas turintiems priklausomybių, nerimo sutrikimų, depresiją, sunkių psichikos sutrikimų. Tikslas – atrasti nenaudingus įsitikinimus, elgesio modelius, nepatenkintus poreikius ir išmokti elgtis, jaustis, mąstyti kitaip. Tam naudojami pratimai, socialiniai eksperimentai, dienoraščiai, minčių fiksavimo lentelės. Tinka tiems, kurie labiau linkę veikti. Per trumpą laiką galima pasiekti akivaizdžių pokyčių“, – akcentuoja psichologė.
Egzistencinė terapija
Psichiatrė K. Dambrauskienė teigia, kad ši psichoterapijos kryptis orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis.
„Terapijos metu gilinamasi į kliento vidinį pasaulį ir egzistencines baimes, siekiama padėti priimti gyvenimo paradoksus, atrasti savo asmeninę gyvenimo prasmę ir autentiškumą, prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus ir veiksmus. Rekomenduojama asmenims, patiriantiems gyvenimo prasmės, įvairių amžiaus tarpsnių krizes, išgyvenantiems sielvartą bei netektis“, – teigė gydytoja.
Egzistencinė terapija orientuojasi į egzistencinius klausimus, tokius kaip gyvenimo prasmė, laisvė, atsakomybė, vienatvė, mirtis.
M. Pranauskienė akcentuoja, kad egzistencinė psichoterapija – tai metodas, padedantis atrasti prasmę, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, jaustis laisvam ir atviram pasauliui. Ji neinterpretuoja asmens elgesio ir nebando jo koreguoti, bet stengiasi suprasti konkretaus žmogaus vidinį pasaulį, vertybes ir patirtį, dėmesys sutelkiamas į augimą ir savirealizaciją.
„Egzistencinė terapija dažniausiai taikoma suaugusiesiems asmenims, kurie yra pasirengę ilgai ir išsamiai nagrinėti savo gyvenimą“, – sakė psichologė.
Individuali arba šeimos terapija
Šios srities žinovės pabrėžia, kad psichoterapija pagal darbo formą gali būti individuali, grupinė ar šeimos terapija.
„Individuali psichoterapija suteikia daugiau prielaidų gilesnei analizei, sprendžiamos individualios problemos, deja, didesnė kaina. Grupinės terapijos metu vaizdžiau analizuojami tarpasmeniniai santykiai, daugiau galimybių pasimokyti iš kitų žmonių patirties, įgyti elgesio emocinį vertinimą ir palaikymą, išmokti juos suprasti, daugiau galimybių išmėginti bendravimo riziką, gaunamas grįžtamasis ryšys, tačiau mažesnis saugumas, bet ir mažesnė kaina“, – privalumus ir trūkumus vardijo gydytoja.
Individuali psichoterapija suteikia daugiau prielaidų gilesnei analizei, sprendžiamos individualios problemos.
K. Dambrauskienė taip pat pabrėžia, kas nėra psichoterapija – tai koučingas, psichologinis konsultavimas, pagalba telefonu ar joga.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
