Anot Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Psichiatrijos klinikos psichiatrės doc. Dr. Kristinos Dambrauskienės, kalbant apie potrauminio streso sutrikimą (PTSS), dažnai minimos istorinės sąvokos, tokios kaip „kareivio širdis“, „mūšio neurozė“ ar „koncentracijos stovyklų sindromas“, nes jos atspindi skirtingus sutrikimo supratimo ir apibrėžimo etapus per istoriją.
Šios sąvokos siejamos su traumuojančiomis patirtimis skirtingais istoriniais laikotarpiais bei atspindi ankstesnius bandymus suprasti psichologinę traumą ir jos poveikį. Tik 1980-iais potrauminis streso sutrikimas buvo oficialiai įtrauktas į Amerikos psichiatrų asociacijos diagnostikos vadovą, pripažinus, kad traumos poveikis gali pasireikšti įvairiais būdais, nepriklausomai nuo laikotarpio ar patirties.
Žmogus gali būti psichotraumuojančio įvykio auka, liudininkas ar net kaltininkas.
Šio sutrikimo sąvoka kaip diagnozė buvo suformuluota po Vietnamo karo, kuomet JAV mokslininkai tyrė jame buvusių karių psichikos būklę. Tuomet, daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius, buvo pastebėta, kad panašūs simptomai kamuoja žmones net ir neturėjusius karo patirčių, tačiau išgyvenusius sudėtingas avarijas, katastrofas, gamtines stichijas, pakartotinius persileidimus, įvairaus pobūdžio smurtą, taip pat mačiusius smurtinę, masinę ar staigią kitų žmonių mirtį. Žmogus gali būti psichotraumuojančio įvykio auka, liudininkas ar net kaltininkas.
Kūno reakcija į traumas
Psichologė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro docentė ir mokslininkė, dr. Odeta Geležėlytė, teigia, kad potrauminio streso sutrikimas yra viena iš galimų psichologinių reakcijų į trauminę patirtį ar patirtis.
„Kai kalbame apie traumines patirtis, turime omenyje ypatingai grėsmingus ar itin gąsdinančius įvykius žmogaus gyvenime. Dažniausiai jie būna susiję su grėsme žmogaus gyvybei, sveikatai ar kūnui. Nors potrauminio streso tyrimai ir prasidėjo reaguojant būtent į karių savijautą, šiandien traumines patirtis mes suprantame daug plačiau. Tai ir patirtas arba matytas fizinis ar seksualinis smurtas, nelaimingi atsitikimai, autoįvykiai, gamtinės nelaimės ir panašiai“, – teigia mokslininkė.
Anot jos, nors trauminės patirtys yra išskirtinai grėsmingi įvykiai, tyrimai rodo, kad maždaug 70-80% žmonių per gyvenimą su tokiomis patirtimis susiduria.
Psichiatrės K. Dambrauskienės teigimu, simptomai atsiranda po psichiką traumavusio įvykio praėjus ne daugiau kaip pusmečiui.
„Ar asmeniui išsivystys PTSS, priklauso ir nuo jo subjektyvaus traumuojančio įvykio suvokimo. Pavyzdžiui, PTSS gali išsivystyti asmeniui, kuriam buvo grasinama ginklo kopija ir kuris manė, kad jį ruošiamasi nušauti, arba asmeniui autoįvykio įvykio metu patyrusiam nesunkius susižalojimus, bet tuo metu įsivaizdavusiam, kad jis netrukus mirs“, – teigė psichiatrė.
Pasak Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Monikos Pranauskienės, minimas sutrikimas atsiranda žmogui susidūrus su traumuojančiu įvykiu, tačiau negalint susidoroti su tokia patirtimi ir suprasti to prasmės.
Įtakos turi moralinės aplinkinių paramos stoka, nuvertinimas ir psichologinė nebranda ar nestabilumas, pavyzdžiui, jei asmuo nėra išsiugdęs streso įveikos mechanizmų, padedančių jam susidoroti su stresu ir jį išgyventi. Be to, žmogui bus sunkiau susidoroti, jei yra reali ar numanoma pasikartojimo rizika, kitų sunkių situacijų patirtis, kitos psichikos sveikatos problemos, žema socialinė ir ekonominė padėtis.
Išgyvena patirtis vėl ir vėl
Psichologės dr. O. Geležėlytės teigimu, potrauminį stresą galima atpažinti iš keleto patiriamų psichologinių sunkumų.
„Pirmiausia, žmogus vėl stipriai išgyvena trauminę patirtį kasdienybėje, lyg tai vėl vyktų „čia ir dabar“. Gali pasikartoti stresą keliantys ryškūs trauminės patirties prisiminimai ar naktimis sapnuotis košmarai. Tokie emociškai sunkūs patyrimai skatina vengti visko, kas su traumine patirtimi susiję: tiek minčių ar jausmų, tiek ir išorinių įvykusią traumą primenančių dalykų, pavyzdžiui, konkrečių žmonių ar vietų“, – vardijo mokslininkė.
Potrauminį stresą galima atpažinti iš keleto patiriamų psichologinių sunkumų.
Pažymima, kad dėl padidėjusio nesaugumo sustiprėja žmogaus budrumas, jis gali tapti nerimatingesnis, dirglesnis, daug ko saugotis, lengvai išsigąsti kažkokio netikėto stimulo aplinkoje, pavyzdžiui, netikėtų garsų. Tampa sunku atsipalaiduoti.
„Taip pat galime matyti neigiamus minčių, jausmų, santykių pokyčius. Žmogui gali tapti sunku pasitikėti kitais. Jis gali pradėti stirpiai save nuvertinti. Gali tapti itin sunku dirbti, palaikyti santykius, mėgautis laisvalaikiu“, – sakė O. Geležėlytė.
Blyksniai – tai pasikartojantys įkyrūs prisiminimai ar sapnai apie traumuojantį įvykį, kurių neįmanoma išvengti ar sustabdyti valios pastangomis.
Psichologė M. Pranauskienė antrina, jog kai įvykis ar situacija peržengia žmogaus suvokimo ribas, trauminis patyrimas lieka neįsisąmonintas, prasmingai nesuvoktas. Neįsisąmonintos traumos skatina vengti bet kokių dirgiklių (trigerių) – žmonių, daiktų, pojūčių ar situacijų, galinčių sukelti netikėtą grįžimą į praeitį (flashback).
„Blyksniai – tai pasikartojantys įkyrūs prisiminimai ar sapnai apie traumuojantį įvykį, kurių neįmanoma išvengti ar sustabdyti valios pastangomis. Jie sukelia kančią, verčia asmenį vėl ir vėl išgyventi traumą, taip pat gali sukelti grėsmės jausmą čia ir dabar, net jei realiai taip nėra. Jei žmogus vis dėlto susiduria su kažkuo, kas jam primena traumuojančio įvykio priežastį, jis gali patirti stiprią baimę, paniką, isteriją ar depresiją, nervinį sukrėtimą“, – vardijo psichologė.
Gydymas terapija
Psichologės dr. O. Geležėlytės teigimu, potrauminį stresą galima įveikti. Tyrimai rodo, kad veiksmingiausi yra į darbą su trauminėmis patirtimis orientuoti psichologinės pagalbos būdai, tarp jų – į traumą orientuota kognityvinė elgesio terapija ar nujautrinimo ir perdirbimo akių judesiais terapija (EMDR).
Pasak psichologės, mokslininkai ir toliau kuria bei tikrina įvairius psichologinės pagalbos būdus, kurie padėtų potrauminį stresą patiriantiems žmonėms. Vis daugiau domimasi internetu teikiamais pagalbos būdais.
Mokslininkai ir toliau kuria bei tikrina įvairius psichologinės pagalbos būdus, kurie padėtų potrauminį stresą patiriantiems žmonėms.
„Šiuo metu mūsų Psichotraumatologijos centro mokslininkai kviečia potrauminį stresą patiriančius žmones pasinaudoti nemokama psichologine pagalba internetu. Tokią galimybę suteikia potrauminio streso mažinimui skirta internetinė 8 savaičių programa „Spring“, kurią sukūrė Jungtinės Karalystės mokslininkai. Bendradarbiaudami su jais, pradėjome mokslinį tyrimą, kurio metu potrauminį stresą patiriantys žmonės iš visos Lietuvos turi galimybę šia programa naudotis nemokamai“, – pasakojo mokslininkė.
Užsiregistruoti ir rasti daugiau informacijos apie „Spring“ programą galima tinklalapyje www.spring.potrauminiamstresui.lt.
Stresas ištinka ir vaikus
Psichologės M. Pranauskienės teigimu, potrauminis streso sutrikimas kamuoja ir vaikus. Jie priklauso jautriausiai grupei, kuriai būdingas didelis polinkis į tokį sutrikimą. Potrauminio streso sutrikimo išsivystymo rizika didėja dėl jautrumo, imlumo, pažeidžiamumo, nepakankamai susiformavusių nervų sistemos adaptacijos mechanizmų. Vaikams užtena būti liudininkais bet kokios gąsdinančios situacijos, kad jie būtų stipriai paveikti.
„Sutrikimo paveiktų vaikų elgesys yra nukreiptas į situacijų, kurios sukelia prisiminimus apie traumą, vengimą. Blyksniai dažniau pasireiškia naktį, dieną būna reti, lengviau toleruojami. Neretai pasitaiko miego sutrikimų ir mieguistumo dieną. Dažnai pasireiškia vaiko noras dar kartą išgyventi traumuojančią situaciją: istorija atgaminama piešiniuose, žaidimuose, sudėliotuose pasakojimuose“, – teigia psichologė.
Dažnai pasireiškia vaiko noras dar kartą išgyventi traumuojančią situaciją.
Ikimokyklinio amžiaus vaikams, patyrusiems tokį sutrikimą, būdingas raidos regresas: supaprastėja kalba, žaidimai, išnyksta anksčiau įgyti savitvarkos ir higienos įgūdžiai. Emocinių ir valios funkcijų pažeidimai pasireiškia uždarumu, kaprizingumu, dirglumu. Atsiranda socializacijos, socialinės adaptacijos problemų. Sunkias formas lydi iliuzijos, haliucinacijos, atspindinčios traumuojančios situacijos fragmentus. Svarbu nenumoti ranka į nerimą keliančius ženklus ir kreiptis pagalbos į specialistus.
„Žvelk giliau” siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius. Kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų bei jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį bei skatiname teigiamas nuostatas ir elgesį tokių asmenų atžvilgiu.
