„Mūsų šalyje nuo 2009 m. veikia storosios žarnos vėžio prevencinė programa: ir vyrai, ir moterys nuo 50 iki 74 m. amžiaus kartą per dvejus metus kviečiami atlikti testą, o gavus teigiamą tokio tyrimo atsakymą – kviečiami atlikti kolonoskopiją“, – sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. Saulius Čaplinskas, Seime inicijavęs konferenciją „Storosios žarnos vėžio prevencinės programos problemos ir kaip jas spręsime“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tai – liga, kai iš pradžių nieko neskauda, o jos ankstyvas simptomas – kraujas išmatose, kurio neįmanoma pastebėti plika akimi. Todėl gydytojai ragina išsitirti.
Prof. S. Čaplinskas įspėja, jog per 25 metus nepavyko pasiekti, kad programoje dalyvautų didžioji dalis gyventojų – Lietuvoje kasmet nuo šio vėžio miršta 800–900 žmonių. Vis dažniau ši liga užklumpa ir jaunus žmones.
„Gyvensena, mitybos įpročiai, įskaitant ir perteklinį cukraus vartojimą, prisideda prie storosios žarnos vėžio problemos“, – įspėja prof. S. Čaplinskas.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė taip pat pažymėjo gyvensenos svarbą vėžio prevencijoje. „Nors amžius yra vienas svarbiausių veiksnių šios ligos išsivystymui, labai svarbi ir gyvensenos įtaka. Rūkymas, alkoholio vartojimas, gausus raudonos mėsos kiekis racione yra žinomi rizikos veiksniai. Šio vėžio išsivystymo riziką didina ir menkas fizinis aktyvumas, vidurių užkietėjimas. Pakoregavus gyvenseną galima reikšmingai sumažinti riziką susirgti storosios žarnos vėžiu“, – akcentuoja ekspertė.
Ji rekomenduoja vartoti daugiau pilno grūdo produktų, skaidulų, daržovių.
Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas prof. Juozas Kupčinskas ragina tobulinti patikros dėl vėžio vykdymą. „Deja, turime tokią situaciją, kad storosios žarnos vėžio patikros programa, visi rodikliai ir kokybės stebėsenos nebuvimas neatitinka europinių rekomendacijų.
Turime surasti bendrą sutarimą su politikais, su pacientų organizacijomis ir investuoti į šio proceso tobulinimą. Visiškai akivaizdu, kad šalys, kuriose visuomenės įsitraukimas į patikros programą yra didelis, pasiekia labai gerų rezultatų“, – įsitikinęs prof. J. Kupčinskas.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Pilvo chirurgijos centro vadovas Tomas Poškus taip pat pabrėžia, kad prevencijos rezultatai priklauso nuo žmonių požiūrio. „Nors nuo 50-ies metų galima dalyvauti prevencinėje programoje, maždaug pusė pacientų šia galimybe nepasinaudoja“, – pažymi gydytojas.
