Šias žinias M.Mitkevičius skleis ir šią savaitę Dubingiuose, „Auksinėje girioje“, prasidedančiame sąmoningo gyvenimo būdo festivalyje „Masters of Calm“, rašoma festivalio rengėjų pranešime žiniasklaidai.
Prieš festivalį savo asmenine istorija ir mintimis apie tai, ką daryti, kad regėjimas, o ir mūsų gyvenimo kokybė, išliktų visą gyvenimą, lektorius dalijosi su žurnaliste Laisve Radzevičiene.
– Mindaugai, akinius jūs užsidėjote gana anksti?
– Mano regėjimas prastėti pradėjo dar pradinėse klasėse. Būdamas aštuntoje ar devintoje klasėje jau aiškiai suvokiau, kad nenoriu nešioti akinių, lęšių, nerimą kėlė ir galimos regėjimo korekcijos operacijos. Kažkur pasąmonėje tikėjau, kad egzistuoja natūralūs būdai treniruoti regėjimą. Pradėjęs ieškoti informacijos, internete radau anglišką, amerikiečio oftalmologo dr. Williamo Horatio Bateso XIX amžiaus pabaigoje rašytą knygą.
Pradėjęs ją skaityti, pamėginau atlikti vieną pratimą, – kambarys tiesiog nušvito, pamačiau viską aiškiai, ryškiai. Kai sumirksėjau dar kartą, vaizdas prapuolė. Man tai buvo signalas, kad akys sveikos, tik reikia kažką daryti, kad ši būsena, kurią pajutau, būtų nuolatinė. Atidžiai perskaičiau knygą, pradėjau daryti pratimus, ryškių vaizdų mano akyse atsirasdavo vis dažniau, pajutau, kad pratimai veikia. Be abejo, buvau jaunas, kartais pratimų nebedarydavau, tada grįždavo neryškūs vaizdai, bet, štai, netrukus bus dvidešimt metų, kai vadovaujuosi dr. W. H. Bateso mokymu, esu atradęs savų metodų ir akinių aš nebenešioju.
– Ar Lietuvoje kada būta mėginimų kalbėti apie natūralius regėjimo stiprinimo būdus?
– Informacijos tikrai nebuvo daug, po keleto metų, kai perskaičiau anglišką, bibliotekoje radau lietuvių kalba išleistą dr. W. H. Bateso knygą. Dar po kurio laiko sužinojau, kad Sveikuolių sąjunga organizuoja regėjimo stiprinimo stovyklas. Nuvykęs į ją pamačiau, kad sveikuoliai naudoja tuos pačius, mano jau išsinagrinėtus, metodus, tačiau kartu su bendraminčiais žinios, atrodo, stipriau paliesdavo. Sveikuolių kompanija man patiko, pradėjau savanoriauti jų stovyklose.
– Esate programuotojas, ar jūsų profesija ir tai, kad prie kompiuterio praleidžiate daug laiko, taip pat pastūmėjo rūpintis savo regėjimu?
– Atradęs regėjimo gerinimo metodiką, nors ir turėjau daug spontaniškų vaizdo paryškėjimų, pirmuosius dešimt metų tik pristabdžiau vis blogėjantį regėjimą, – nešiojau 4 dioptrijų, trumparegiams skirtus akinius, o ir tie jau buvo per silpni. Nuosekliai darydamas pratimus, regėjimą pagerinau. Dabar jis svyruoja, jei daugiau įtampos, matau šiek tiek prasčiau, tačiau akinių jau penkeri metai nebenešioju.
– O ką daryti, kai po keturiasdešimties daugelis iš mūsų be akinių nebegali skaityti?
– Dr. Bateso metodas man patiko dar ir dėl to, kad jį taikant regėjimą galima pagerinti bet kokiame amžiuje. Mūsų regėjimas prastėja, nes įtampos ištiktos akys pradeda stingti. Visa tai, kas padeda jas atpalaiduoti, grąžina ir regėjimą. Kūne esanti fizinė ir emocinė įtampa tiesiogiai veikia ir akis. Jei atpalaiduosime šias įtampas, nuraminsime protą, praktikuosime regėjimą gerinančius pratimus ir darysime tai kantriai, regėjimas tikrai pagerės. Pradėti, padaryti taip, kad akys taptų vėl gyvybingos, niekada nevėlu.
– Kaip manote, kas žmones sustabdo? Ir, galbūt, jei visi gebėtų pritaikyti šias žinias savo kasdienybėje, niekas akinių išvis nebenešiotų?
– Laikas, įpročiai ir kantrybė. Viena yra skirti savo laiką vienam arba kitam pratimui, tačiau visai kas kita mokytis žiūrėti iš naujo. Kiekvienam mūsų trūksta laiko, sunku pradėti, dirbti nuosekliai, sistemingai, formuoti įgūdžius. Tikrai neužtenka kartą per savaitę atlikti vieną regėjimo gerinimo pratimą, turime išmokti kasdien žiūrėti atpalaiduotomis akimis, išlaikyti savo dėmesį su tais vaizdais ir objektais, į kuriuos nukrypęs mūsų žvilgsnis. Ką matau prieš savo akis? Kokias spalvas? Kokias detales?
Itin svarbu, ypač kai sėdime prie kompiuterio, nepamesti mus supančios aplinkos, atkreipti į ją savo dėmesį, matyti judančius objektus šonuose, viršuje, apačioje arba patiems judėti, kad vaizdas išliktų kintantis. Tik taip akys yra natūraliai stimuliuojamos ir atsipalaiduoja. Kai pametame aplinką, regėjimo laukas siaurėja, akys įsitempia. Sėdėdamas priešais kompiuterį, aš linguoju, keičiu sėdėjimo poziciją, atsistoju, pasirąžau, dažnai nukreipiu žvilgsnį į tolį, per langą.
– Vis kalbate apie akių atpalaidavimą. Kokios akys yra atpalaiduotos akys? Kada jos atsipalaiduoja ir kaip pajusti tą būseną?
– Dažnai žmonės sako: mano akyse nėra įtampos. Tačiau atlikę pratimus jie pajunta skirtumą. Pasitikrinti galima labai paprastai: užsimerkite, pirštų galiukais palieskite akių vokus, jei akys įtemptos, akių obuoliai bus kieti, jautrūs, skausmingi. Pamėginkite kas porą sekundžių lengvai pamirksėti. Būtent taip elgiasi gerai reginčios, atpalaiduotos akys, – juda tik akių vokai, ne kakta, ne smilkiniai, ne skruostai.
Pamėginkite pamasažuoti veidą, kaktą, smilkinius, – šitaip atpalaiduosite odą, raumenis aplink akis. Netgi tokie paprasti savimasažai gerina regėjimą, – akys juk atsipalaiduoja irgi. Arba leiskite akims geras penkias minutes į nieką nežiūrėti, užsimerkite, uždenkite jas delnais, kad atsidurtų visiškoje tamsoje. Per šį pratimą ilsisi visa regos sistema, esame čia ir dabar, negalvojame apie rūpesčius.
Šie ir panašūs pratimai leidžia akims fiziškai atsipalaiduoti, tačiau jie – ne viskas, labai svarbi yra ir mūsų emocinė būsena. Užmerkite akis, pamėginkite apie nieką negalvoti, tiesiog stebėkite kvėpavimą, po kurio laiko atsimerkę tikrai pajusite, kad akys tapo lengvesnės.
Kad esame įsitempę, paprastai pajuntame tik tada, kai atsipalaiduojame. Tad ką daryti, kad ir atsimerkę akyse nejustume įtampos? Leiskite akims spontaniškai šokinėti tarp objektų, skirtingais atstumais, jausti dinamiką, sąmoningai judėkite, kad ir jos judėtų. Be jokios abejonės, rodos, tokie paprasti dalykai irgi reikalauja dėmesingumo – į ką aš žiūriu, ką matau, į ką sutelkiu dėmesį?
– Nuo ko siūlote pradėti?
– Ši praktika vadinama palmingo praktika (išvertus iš anglų kalbos „palm“ reiškia „delnai“) – užmerkite akis, uždenkite jas delnais, patogiai atsisėskite, pasidėkite alkūnes ant stalo ar kokios kitos atramos, kad nepavargtų rankos. Delnai turėtų būti šiek tiek išgaubti, kad neliestų akių ir blakstienų. Pasėdėkite taip dešimt minučių – tokia būsena veikia visą regos sistemą. Šį pratimą galima daryti ir atsigulus ant nugaros. Kuo daugiau kartų per dieną padarysime tokių pertraukėlių, tuo greičiau pajusime pokyčius. Vėliau galime imtis kitų praktikų: nepamesti periferinio regėjimo, kai einame, judame, akimis gaudyti plaukiantį vaizdą.
Blogiausia manyti, kad, jei regėjimas pradėjo blogėti, jis ir blogės. Nekalbu apie tai, kad visais atvejais galima 100 procentų pagerinti regėjimą, tačiau sustabdyti blogėjimą įmanoma ir vieną kitą dioptriją pagerinti – taip pat.
– Ar galima pasakyti, kad šiuolaikinių žmonių regėjimas prastėja?
– Jokia paslaptis, ir taip yra dėl ekranų. Akys labiausiai atsipalaiduoja žiūrėdamos į tolį, į horizontą, o mes žiūrime į ekraną. Uždaros patalpos, kuriose nuolat būname, taip pat kenkia. Tam, kad akys atsipalaiduotų, svarbu priešais save turėti didesnį nei 40 metrų atstumą. Kai žvilgsnis nukrypsta į sieną, akys įsitempia, nes apribojama akių judesio amplitudė.
– Apie visa tai plačiau pasakosite festivalyje „Masters of Calm“. Ar kartu su žiniomis perduosite ir praktikas? Išmokysite pratimų, kuriuos bus galima pritaikyti kasdienybėje?
– Su festivalio dalyviais susitiksime rytais – mokysimės pratimų. O paskaitoje „Ko tu nenori matyti?“ nersime į gylį. Aiškinsimės, kad svarbiausia regėjimo sutrikimo priežastis yra įtampa, kurią sukelia ir fiziniai, ir emociniai įtampos šaltiniai. Mėginsime juos atpažinti ir stebėsime, kas neleidžia mums atsipalaiduoti.
10 praktinių patarimų akių ir ekranų draugystei
Dažnai žvilgčiok į tolį:
- sėdėk priešais langą;
- užsimerk ir nukreipk dėmesį į tolį;
- per pertraukėles išlaikyk dėmesį tolumoje;
- pabūk atviroje erdvėje, lauke.
Apšviesk aplinką iš visų pusių:
- sėdėk, kur šviesiausia;
- kai sutemsta, įsijunk šviesas.
Suvok tave supančią aplinką:
- pamosikuok rankomis į šonus, į viršų ir apačią, stebėk, kaip jos juda, žiūrėdamas tiesiai, –
- aktyvuosi periferinį regėjimą, matymo laukas prasiplės.
Mirksėk kas porą sekundžių:
- dažnai pasimasažuok veidą, ypač aplink akis, kad akių vokai būtų
- atsipalaidavę ir lengvai judantys.
Dažnai "prarąžyk" akis
Vienas ar keli judesiai akimis – ir atsimerkus, ir užsimerkus: aukštyn žemyn, į šonus, įstrižainėmis, apskritimais.
Sėdėk patogiai ir taisyklingai:
- stuburas – tiesus;
- veidas nukreiptas tiesiai;
- abi pėdos ant žemės, kojos nesukryžiuotos;
- jei reikia – ekranas ant paaukštinimo.
Išlaikyk atpalaiduotą kūną
Nepertraukiamai judėk, linguok, rąžykis, – kūno sąstingis sukausto ir akis, o dinaminis judėjimas jas atpalaiduoja, skatina judėti, išlaikyti mobilumą.
Nuolatos perkelk žvilgsnį tarp elementų ekrane:
- laikrodis, kampas, lapelis ant ekrano, konkreti detalė visame vaizde ir t. t.;
- ryškus, didelis pelės žymeklis (jį galima keisti kompiuterio nustatymuose).
Sek akimis pelės žymeklio judėjimą
Pavedžiok pelės žymeklį įvairiomis kryptimis – kvadratas, trikampis, apskritimas, aštuonetas, begalybės ženklas, žvaigždė, naudok pelės žymeklį skaitydamas, vedžiodamas jį palei skaitomą tekstą.
Abi akis naudok subalansuotai:
- trumpam delnu prisidenk tai vieną, tai kitą akį;
- suvok, į ką žiūri, ką matai su kiekviena akimi atskirai.
