Psichiatras įvardijo, ko nedaryti patiriant psichologinę įtampą

Nebenorime, kad užbėgtų vaikų bendraklasiai. Taip pamažu nuo mūsų tolsta sociumas, iš lėto save izoliuojame. Mūsų namai iš tiesų tampa mūsų tvirtove, kurioje patys save užrakiname.

Pastebite pakitusį artimojo elgesį

Asmens sveikatos klinikos Klaipėdos padalinio gydytojas psichiatras, psichoterapeutas kandidatas Mindaugas Būta pabrėžia, kad šeimos nariai pirmieji gali pastebėti artimojo elgesio ir emocijų pokyčius.

Artimasis tampa užsisklendęs, liūdnas, jaučia nerimą, mažai bendrauja su šeimos nariais, tampa apatiškas arba irzlus.

Sumažėja energijos lygis. Žmogus jaučiasi pavargęs, nebėra motyvacijos atlikti kasdienius darbus, nebedomina mėgstamos laisvalaikio veiklos, nebenorima susitikti su draugais.

Organizatorių arch.nuotr./Psichiatras Mindaugas Būta

Pasak gydytojo, depresijai progresuojant, sutrinka miegas, krenta kūno masė. Keičiasi ir valgymo įpročiai. Apetitas tampa per didelis arba per mažas.

Žmogui gali būti sunku sutelkti dėmesį, priimti sprendimus, gali sutrikti atmintis.

Patiriate jausmų sumaištį

„Jeigu šeimos narys serga bet kokia liga, įskaitant depresiją, pablogėja ir kitų šeimos narių savijauta“, – teigia Mindaugas Būta. Jie gali jausti nerimą ir baimę dėl artimojo būklės, jo ir šeimos ateities.

Apima liūdesys dėl artimojo kančių, bejėgiškumo jausmas, kad niekuo negalima jam padėti. Dažnai šeimos nariai netgi jaučia kaltę, kad jų veiksmai galėjo kaip nors prisidėti prie ligonio būklės.

Rūpinimasis ligoniu reikalauja daug laiko ir emocijų, taigi šeimos nariai pasijunta atskirti nuo draugų ir bendruomenės, tenka atsisakyti įprastų laisvalaikio veiklų, o tai gali sukelti įvairių jausmų – nuo gailesčio iki savigailos, nuo empatijos iki susierzinimo.

„Stokojant tarpusavio sutarimo, dažnai šeimos nariams atrodo, kad sergantysis depresija yra tiesiog tinginys ar simuliantas, kad jam reikia tiesiog „susiimti“, taigi kyla pykčio jausmas“, – sako gydytojas.

Visais kitais atvejais, be abejo, kyla noras padėti įveikti ligą, išeiti iš to užburto rato, tačiau, psichiatro teigimu, neturint specialiųjų žinių padėti yra sudėtinga, gali apimti beviltiškumo jausmas.

Todėl svarbu pasikalbėti su artimuoju ir pasiūlyti jam kreiptis į specialistą. Ankstyvas pagalbos ieškojimas gali padėti valdyti depresiją ir užkirsti kelią jos gilėjimui.

Keičiasi vaikų emocinė būsena

Užsitęsusi vieno iš tėvų depresija gali turėti pasekmių vaiko raidai. Depresija gali riboti vieno iš tėvų įsitraukimą į vaiko gyvenimą: nustojama domėtis vaiko problemomis, veiklomis, mokymosi procesu, todėl vaikas gali patirti apleistumą, jaustis nemylimas, gali pradėti blogiau mokytis.

Taip pat vaikai gali jausti neaiškumą, nesuprasti, kas vyksta su vienu iš tėvų, dėl to patiria nerimą, liūdesį dėl pasikeitusios tėvo ar mamos būklės, santykių šeimoje. Tai gali paveikti ir jų emocijų valdymą, gebėjimą kovoti su stresu.

„Vienam iš tėvų sergant depresija labai svarbu, kad kitas tėvas / mama neapleistų vaikų. Žinoma, sėkmingai vaiko asmenybės raidai yra būtini abu tėvai, ypač mažame amžiuje. Svarbu vaikui suprantamais žodžiais paaiškinti, kad serganti mama / tėvas jį labai myli, tik šiuo metu nepajėgia pakankamai tos meilės parodyti“, – akcentuoja M. Būta.

Stengiatės palaikyti artimąjį

Šeimos nariai dažniausiai stengiasi elgtis taip, kad palaikytų ligonį. Gydytojo nuomone, svarbiausias dalykas yra supratimas, kad depresija yra psichikos sutrikimas, kurį galima pagydyti.

Todėl svarbu nesmerkti, nekaltinti sergančio žmogaus dėl jo nuotaikų, elgesio šeimoje, nepriekaištauti, kodėl negali susiimti, nepasiduoti liūdesiui.

Depresija nėra išgydoma per kelias dienas ar savaites. Tai būtina žinoti ir nespausti artimojo greitai pasveikti bei neteikti sau tokių vilčių. Svarbu kantriai laukti, kol žmogus pajus pagerėjimą.

M. Būta akcentuoja ir atvirą bendravimą – bendrauti geriausia tiesiog kaip su kiekvienu žmogumi, nesmerkti, nekritikuoti. Ne visada sergantis žmogus nori atsiverti, todėl reikia nevengti kalbėti apie jausmus, skatinti pasidalinti savo išgyvenimais.

Gydytojo nuomone, atvirumas priklauso nuo to, kiek žmogus pasitiki savo artimaisiais. „Vis dėlto raginčiau pasitikėti bent vienu artimuoju ir pasidalinti savo išgyvenimais, kad ir kokie sunkūs jie atrodytų“, – pataria psichiatras.

Jei žmogus neturi jėgų, reikia padėti atlikti kasdienius darbus, bet verta pasiūlyti pagal galimybes juos atlikti kartu. Tokios kasdienės veiklos gali padėti palaikyti stabilumą.

Svarbus emocinis palaikymas. Reikia parodyti, kad sergantis žmogus nėra vienas kovoje su depresija, kad artimieji šalia.

Be abejo, joks palaikymas nepadės išgyti be profesionalios pagalbos. Jei artimasis vengia kreiptis į specialistą, būtina jį paskatinti, pasiūlyti palydėti, nueiti kartu.

Svarbu sukurti palaikančią aplinką, kuri galėtų padėti įveikti krizę. Nesaugi aplinka, smurtaujantys ar abejingi šeimos nariai, pasak gydytojo, gali užtęsti depresijos epizodą ar netgi privesti žmogų prie savižudybės.

Tik pasirūpinę savimi galėsite padėti kitam

Depresija sergančio žmogaus artimiesiems svarbu patiems išlaikyti emocinį stabilumą. Asmens sveikatos klinikos gydytojas M. Būta pataria prisiminti paprastą taisyklę: tik pasirūpinęs savimi galėsi tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariu.

Patiriant psichologinę įtampą svarbu neužsisklęsti. Būtina dalintis savo išgyvenimais ir jausmais su artimais draugais ar suprantančiais giminaičiais, bendrauti su žmonėmis, kurie gali suteikti emocinę paramą.

Svarbu nepasijusti auka, atsisakančia savo gyvenimo. Būtina rūpintis savimi – pakankamai miegoti, sveikai valgyti, sportuoti, išeiti pasivaikščioti.

Kad ir kaip sunku, reikia rasti laiko sau, veikloms, kurios patinka ir atpalaiduoja. Todėl nereikia atsisakyti kitų žmonių pagalbos, kai ji siūloma.

Tai padės sumažinti naštą ir suteiks daugiau laiko atsigauti. Jei jaučiate, kad sunku susitvarkyti su savo emocijomis, kreipkitės profesionalios pagalbos.

„Reikia suprasti, kad jūs negalite išspręsti visų problemų, todėl nekaltinkite savęs dėl to, ko negalite pakeisti. Rūpintis savimi taip pat svarbu, kaip ir artimu žmogumi. Balansas tarp šių dviejų dalykų yra esminis siekiant emocinio stabilumo“, – akcentuoja M. Būta.