Ar darbovietė turėtų siekti sumažinti streso lygį, o gal su juo geriau tvarkytis turėtų pats darbuotojas? Anot psichologės, Geštalto psichoterapijos praktikės Ugnės Juodytės, dėti pastangas būtina abiem pusėms.
Apie tai, kaip darbe kylančios neigiamos emocijos veikia visą žmogaus sveikatą, bus išsamiai kalbama spalio 25–26 d. LITEXPO vyksiančioje „Sveikatos parodoje 2024“, kurios tema ir šūkis šiais metais – „Kūnas girdi mintis“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Renginyje pranešimą apie lėtinį stresą darbe, dar vadinamą perdegimu, skaitysianti U. Juodytė įsitikinusi – norint suprasti, iš kur kyla stresas, darbuotojui būtina analizuoti tiek save, tiek savo aplinką.
Stresas žmogui būtinas
Geros darbo sąlygos labai svarbios psichinei sveikatai – jos ne tik užtikrina pajamas, bet ir padeda pasitikėti savimi, sudaro galimybę bendrauti ir jaustis bendruomenės dalimi, į gyvenimą atneša reikalingos struktūros ir rutinos, o taip pat – padeda save realizuoti ar suteikia prasmės jausmą. Tačiau geros sąlygos savaime nereiškia to, kad darbuotojas turi dirbti be streso. Priešingai – nors retai ką girdime sakant „Kaip gerai, kad stresuoju“, stresas darbe nebūtinai yra didelis blogis.
„Trumpalaikis stresas sveikatą veikti gali net labai palankiai“, – sako U. Juodytė. Tada, kai prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą jaučiame „gerąjį stresą“, pakyla mūsų kraujospūdis ir imame greičiau kvėpuoti, o taip kūnas padeda mums jaustis energingiems ir pasiruošusiems veikti. Be to, „trumpalaikis stresas gali trumpam sustiprinti imuninę sistemą ir padidinti organizmo atsparumą infekcijoms“, – teigia psichologė.
Streso šaltinis: darbdavys ar darbuotojas?
Vis dėlto, žalą organizmui galinčio daryti streso šaltinis gali būti tiek darbovietė, tiek mes patys. Anot psichologės, pirmuoju atveju stresas gali kilti, kai „vadovai kelia nerealius lūkesčius arba duoda dviprasmiškus nurodymus, taip pat – kai darbovietė nesuteikia pakankamai išteklių ar pagalbos, kad žmogus galėtų atlikti savo darbą efektyviai. Kai moka nepakankamą atlyginimą ir žmogus jaučia, kad pinigai yra kaip akmenukas bate, kuris nuolat trukdo, nors kiti panašios kvalifikacijos žmonės gauna daugiau.“
Pasak psichologės, ypač svarbu atkreipti dėmesį į atvejus, kai vadovai ar kolegos elgiasi nepagarbiai, užsiima mobingu ar kitomis priekabiavimo formomis.
Psichinei sveikatai riziką kelti gali ir ne tokie akivaizdūs veiksniai, kuriuos kartais gali norėtis „nurašyti“: pavyzdžiui tai, kad darbuotojo įgūdžiai nėra pilnai išnaudojami arba, priešingai, nepakanka žinių darbui atlikti. Taip pat – kai darbe nėra užtikrinamos saugios fizinės darbo sąlygos, mažai investuojama į darbuotojo profesinį tobulėjimą arba tiesiog ne visai aiškios darbo vietos funkcijos ir t. t.
Pasak psichologės, „net jei vienam žmogui darbas labai ribotame laiko intervale yra stresorius, tai kitam tas pats dalykas gali visiškai jokio streso nesukelti.“
U. Juodytė pasakoja, jog organizmui neigiamą įtaką darantį stresą galime kelti ir patys sau, kai nesugebame jo valdyti: „Pavyzdžiui, suplanavote atostogas, išvykote prie jūros, tačiau niekaip negalite sustabdyti minčių apie darbą ir pasimėgauti dabarties momentu bei aplinka. Gali būti, jog žmogus kelia sau nerealistiškus lūkesčius, turi perfectionistinių savybių. Gal nepakankamai miega, maitinasi ar nepakankamai juda.“
Stresui suvaldyti reikia aktyvių pastangų
Labai svarbu nereikalingą stresą darbe sustabdyti: „jeigu žmogus pastebi, kad fizinė ir psichinė sveikata blogėja dėl darbo sąlygų ir tai tampa pavojinga jo gerovei, būtina sustoti ir daryti pokyčius.“ Pasak psichologės, apie tai dažnai signalizuoja ir kūnas: „Didelį lėtinį stresą jaučiantis žmogus gali skųstis dažnais galvos skausmais ar migrena, pykinimu, vėmimu, gali jausti energijos trūkumą net pailsėjus. Dažnai tokius žmones kankina nemiga arba prabudimai, pvz. 4 val ryte.
Jie gali staigiai priaugti ar netekti svorio, atsirasti bėrimai, egzema, psoriazė ar aknė, taip pat – prasidėti panikos atakos, beviltiškumo jausmas, pykčio protrūkiai. Padidėja infekcijų grėsmė.“
Siekiant sumažinti patiriamo streso įtaką organizmui, pirmiausia reikėtų suprasti, kodėl jis kyla ir pabandyti panaikinti tas priežastis: „Jei tai – darbų planavimas, galbūt užteks dideles užduotis skaidyti į mažesnes, o taip pat – aptarti darbus su vadovu ir kolegomis bei skirti svarbioms užduotims pirmenybę. Galbūt verta pradėti daryti reguliarias pertraukėles ir užsitikrinti, jog skiriame kokybiško laiko hobiams ar šeimai.“
Jeigu sunku suprasti, kodėl patiriame įtampą, gali padėti savianalizė – „dienoraščio rašymas ar pokalbiai su psichikos sveikatos specialistais, o turint supratingą vadovą ar kolegą, gali užtekti ir pokalbio su juo.“
Pasak U. Juodytės, nuo geros psichinės būklės neatsiejami ir sveiki įpročiai: sportavimas, subalansuota mityba bei kokybiškas miegas: „Vertinga savo arsenale turėti bent keletą streso mažinimo technikų, o jeigu jos nepadeda ar streso lygis stipriai paveikia kasdienį gyvenimą, verta kreiptis į psichologą ar kitą psichikos sveikatos specialistą.“
Norint padėti, reikia išklausyti
Stresas darbe – universali problema, būdinga daugelio skirtingų profesijų atstovams, tačiau sveikatos srities, avarinių tarnybų, socialinės pagalbos sričių darbuotojai turi didesnę riziką susidurti su psichinę sveikatą neigiamai paveikti galinčiais įvykiais. Psichologės teigimu, stresą visi patiriame skirtingai, todėl, nesvarbu, kokioje srityje žmogus dirba – visada galime jam padėti.
„Labai padėti gali laikas, kurį skirsite išklausyti žmogų be pertraukimo ir su tikru susidomėjimu. Naudinga dėti pastangas suprasti kalbantį žmogų, atjausti jį leidžiant suprasti, kad jo jausmai yra suprantami ir teisėti. Galima ir paklausti, kaip galite padėti, pasidalinti panašia patirtimi ir ką tokiu atveju darėte“, – pataria psichologė.
