Svarbu derinti medikamentinį ir nemedikamentinį gydymą
„Geriausią rezultatą gydant psichikos sutrikimus galima gauti derinant medikamentinius ir nemedikamentinius gydymo būdus, pavyzdžiui, psichoterapiją“, – pranešime žiniasklaidai teigia „Asmens sveikatos klinikos“ psichiatras-psichoterapeutas Vilius Rutkauskas.
Juk ir psichikos sutrikimų priežastys nulemtos ne vieno konkretaus veiksnio. Pavyzdžiui, depresijai atsirasti turi įtakos neuromediatorių (serotonino, noradrenalino ir kitų) apytakos sutrikimai. Kita vertus, psichodinaminės krypties teorijos tai sietų su ankstyvosiomis vaikystės patirtimis.
„Mano supratimu, biologinės teorijos neprieštarauja psichologinėms. Jos puikiai papildo vienos kitas ir padeda žmogaus patiriamus simptomus pamatyti plačiau, sieti su jo gyvenimo kontekstu ir kartu labiau individualizuoti gydymą“, – sako gydytojas.
Lengvesniems psichikos sutrikimams gydyti gali būti skiriamas psichologinis konsultavimas, skirtingų krypčių psichoterapija. Vis dėlto esant sunkesnėms, ūmesnėms būklėms (pavyzdžiui, ūmioms psichozėms, sunkiai depresijai, bipoliniam sutrikimui) visada reikalingas gydymas vaistais.
Kiek pagrįsta vaistų baimė
Gydytojas pastebi, kad vis dar esama daug klaidingų įsitikinimų apie psichikos sutrikimų gydymą vaistais. Daugelis žmonių klaidingai mano, kad antidepresantai ar antipsichotikai sukelia priklausomybę. Kitiems atrodo, kad vaistai „sudaržovina“, paverčia žmogų nedarbingu.
Psichiatras V. Rutkauskas akcentuoja: vaistai skiriami ne tam, kad sukeltų ko nors perteklių ar trūkumą, bet tam, kad normalizuotų biocheminius procesus smegenyse, t. y. gydytų ligą.
Gydytojas įžvelgia paradoksalią situaciją: pacientai noriai vartoja benzodiazepinų grupės vaistus, kurie dažniausiai ir sukelia priklausomybę. Šie vaistai turėtų būti skiriami retai ir trumpą laiką, nes daugelio psichikos sutrikimų jie negydo (skirtingai nei kitų grupių vaistai), tik trumpam ir greitai sumažina kai kuriuos simptomus. Ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būseną tik pabloginti.
Koks šalutinis poveikis iš tiesų galimas
Dalis vaistų gydymo pradžioje gali sukelti nemalonių pojūčių. Ypač pirmosiomis dienomis žmogus gali jausti galvos svaigimą, rytinį slopinimą, virškinimo sistemos diskomfortą, tačiau dažniausiai šie pojūčiai nebūna kenksmingi, užsitęsę ar labai išreikšti ir per kelias dienas praeina.
„Manau, neverta skubėti nutraukti vaisto po pirmos ar antros dozės ir iškart ieškoti kito. Jei simptomai toleruotini, verta luktelėti, kol kūnas apsipras, ir nemalonūs pojūčiai turėtų išnykti“, – sako gydytojas.
Dalis vaistų gali turėti įtakos kūno masei, bet šis poveikis nėra būdingas visiems psichiką veikiantiems vaistams.
Psichiatro nuomone, staiga nutraukti vaistą, skirtą ilgalaikiam gydymui, reikėtų tik itin retais atvejais, pavyzdžiui, pasireiškus alerginėms odos reakcijoms.
Be abejo, pajutus ką nors neįprasto ar turint abejonių dėl vartojamo vaisto verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Kada tikėtis teigiamo vaistų poveikio
Visiems norėtųsi greito poveikio, bet dažniausiai jis toks nebus. Poveikis, anot gydytojo, priklauso nuo situacijos ir sutrikimo, kuriam gydyti skirtas vaistas. Jei žmogus patiria trumpą nemigos ar suintensyvėjusio nerimo epizodą, gydymas gali būti trumpas.
Ryškesnis antidepresantų poveikis gali pasijausti tik po poros savaičių. Vis dėlto po pirmo depresijos epizodo antidepresantą reikėtų vartoti bent pusmetį ar metus po to, kai išnyksta visi simptomai. Po pirmo psichozės epizodo trukmė dar ilgesnė.
Sergant bipoliniu sutrikimu, pasikartojančiu depresiniu sutrikimu, lėtiniais psichoziniais sutrikimais gydymo vaistais trukmė yra neapibrėžta. „Tokiais atvejais vaistai atlieka dvigubą vaidmenį: gydo simptomus, o vėliau, jiems reikšmingai sumažėjus ar išnykus, saugo pacientą nuo ligos atkryčio“, – teigia gydytojas.
Problema – nepasitikėjimas gydymu
Psichiatro V. Rutkausko nuomone, labai svarbus ryšys tarp gydytojo ir paciento, svarbus pasitikėjimas gydytoju. Pasitaiko, kad pacientai nutraukia vaistų vartojimą, vartoja nereguliariai ir bijo apie tai pasisakyti gydytojui.
Taip atsitinka dėl įvairių priežasčių: suabejoja vaisto toleravimu, bijo vaistų sąveikų, būgštauja dėl priklausomybės rizikos ar tiesiog pasijunta geriau. „Labai norisi padrąsinti prieš priimant tokį sprendimą pasikalbėti su gydytoju, pasidalinti abejonėmis“, – sako psichiatras.
Taip pat neretai skeptiškai žvelgiama ir į pasiūlymą šalia gydymo vaistais pradėti konsultacijas su psichologu ar psichoterapeutu. Tikimasi, kad vaistas padarys stebuklą ir psichologinis diskomfortas išnyks staiga ir negrįžtamai.
Bet taip nėra, nes gali būti neišspręstų ar nesprendžiamų vidinių ir išorinių psichologinių konfliktų, kurių pacientas nepastebi ar nėra motyvuotas spręsti. „Pasiryžti pabandyti derinti vaistus su nuosekliu psichologiniu konsultavimu ar psichoterapija tokiu atveju tikrai verta“, – pataria psichiatras-psichoterapeutas V. Rutkauskas.
