- Kadangi dauginė mieloma yra mažiau žinoma liga, gal galėtumėte pasakyti kas tai per susirgimas?
Paprastai sakant, mielominė liga – tai kraujo onkologinė liga. Ji prasideda kaulų čiulpuose, kai ten esančios ląstelės tampa piktybiškos ir pradeda gaminti vadinamąjį monokloninį baltymą, kuris gali sukelti inkstų funkcijos sutrikimą, padidinti kraujo klampumą, kuris sąlygoja neurologinius sutrikimus, kraujavimus.
Mieloma sergančiam žmogui gali prasidėti kaulų retėjimas, dėl to atsiranda kaulinės destrukcijos ir lūžiai. Susidarant kaulų pažeidimui į kraują patenka kalcis, kurio perviršius gali lemti virškinimo, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, atskirais atvejais šios problemos gali progresuoti iki komos. Mielominė liga taip pat gali sutrikdyti imunitetą, dėl ko sergantysis dažniau ir sunkiau serga infekcinėmis ligomis.
Žinoma, vienam žmogui vienu metu retai kada pasireiškia visi šie mielomos požymiai. Bene dažniausiai – maždaug 80 proc. pacientų – mieloma prasideda kaip mažakraujystė, po kurio laiko ji gali progresuoti ir pasireikšti kitais požymiais. Taip pat dažnas požymis – inkstų pažeidimas ar minėtas kaulų pažeidimas.
- Kas dažniausiai serga mieloma ir ar yra aišku kas ją sukelia?
Dažniausiai mieloma suserga vyresni žmonės – pacientai paprastai jau būna sulaukę 60-70 metų. Vyrai serga kiek dažniau nei moterys.
O kodėl ja susergama, dar nėra žinoma. Aišku, kaip ir kiekviena onkologinė liga, mieloma turi savus rizikos veiksnius: įvairūs virusai, žalingi įpročiai, kancerogeninės medžiagos, padidinta jonizuojančioji spinduliuotė. Visgi, jei, pavyzdžiui, plaučių vėžį dažnai galime sieti su rūkymu, tai mielominės ligos atveju negalime nurodyti į konkrečią priežastį kaip didžiausią riziką.
- Dalis jūsų minėtų simptomų gali būti gydomi. Tačiau, ar gali būti gydomi ne tik simptomai, bet ir pati liga?
Deja, bet pilnai šios ligos išgydyti negalime. Skiriame gydymą tam, kad būtų pasiekta ilgalaikė remisija, t. y. liga atsitrauktų, o sergantysis galėtų grįžti į normalų gyvenimą. Dalis pacientų po gydymo grįžta atgal į darbą ar prie kitų užsiėmimų.
Kartu turime morališkai paruošti pacientą, kad vieną dieną liga vis tiek sugrįš. Ir vėl reikės gydymo, vėl reikės siekti ligos atsitraukimo. Ir kiekviena nauja remisija bus trumpesnė.
Deja, bet antrojo gydymo etapo nesulaukia maždaug trečdalis sergančiųjų – jie miršta dėl infekcijų sukeltų komplikacijų, kitų gretutinių ligų. Dėl to vis mažiau žmonių pasiekia kiekvieną naują gydymo etapą.
Moksliniai tyrimai rodo, kad dauginės mielomos atveju inovatyvesnius preparatus reikėtų skirti iš karto, nes jie leidžia pasiekti ilgą ir kokybišką ligos atsitraukimą po pirmos eilės gydymo. Galime pasidžiaugti, kad jau turime galimybę skirti monokloninius antikūnus (biologinę terapiją) pacientams pirmoje eilėje, kas deriniuose su kitais vaistais leidžia pasiekti ilgalaikį ligos atsitraukimą.
Kovai su mieloma sukurta daug vaistų. Yra tikras galvosūkis, kurį iš jų parinkti gydant pirmą kartą, kad dar turėtume kuo gydyti, kai liga sugrįš.
- Kuo anksčiau pastebimas vėžinis susirgimas, tuo efektyviau jį galima gydyti. Kokie yra pirmieji mielomos simptomai?
Bėda ta, kad mieloma neturi tik jai būdingų simptomų. Pavyzdžiui, mažakraujystė – labai dažnas simptomas, tačiau ne kiekvienas susimąsto, kad ją gali sukelti mieloma, nes mažakraujystės priežasčių gali būti kur kas daugiau.
Tas pats ir su kaulų skausmu. Tai dažnas reiškinys, ypač vyresniame amžiuje, ir tikrai mažai kas pagalvoja, kad tai gali būti mielominės ligos pradžia. Apie tai taip pat nepagalvojame, kai susiduriame su padažnėjusiais infekciniais susirgimais.
Mielomos simptomai būdingi daugeliui negalavimų ir tik po truputį atmetinėjant kitas galimas ligos priežastis, artėjama prie mielomos diagnozės.
- Dar grįžkime prie dauginės mielomos simptomų. Kurie jų yra sunkiausi?
Matyt, kad hiperkalcemija – tai jau minėtas kalcio perteklius kraujyje, kuris gali sukelti komą. Kita sudėtinga komplikacija, kai dėl uždelsto gydymo liga pažeidžia vieną ar daugiau stuburo slankstelių, o tai gali virsti nugaros smegenų suspaudimo sindromu. Tokia būklė lydima labai didelio skausmo, kurį sunkiai malšina net stipriausi nuskausminamieji. Dėl slankstelių pažeidimo gali atsirasti dalinis ar pilnas paralyžius.
Daliai sergančiųjų ši liga pasireiškia kaip ūminis inkstų funkcijos sutrikimas, kai žmogus, kuris iki tol buvo visiškai sveikas, staiga susiduria su inkstų nepakankamu ir jam prireikia dializės. Mielominės ligos simptomai yra sunkūs, tad vienas didelis uždavinys – gydyti pačią ligą, o kitas – gydyti šios ligos sukeliamus negalavimus, kurie gali būti labai įvairūs.
- Kaip diagnozuojama mieloma?
Paprastais kraujo tyrimais to nepadarysi – mielomos diagnozei reikia ir imunologinių, ir genetinių tyrimų, diagnozei pagrįsti reikalingas kaulų čiulpų mėginys. Tokius tyrimus paprastai atlieka specialistas hematologas, kuomet pas jį ateina šeimos gydytojo siuntimą turintis pacientas. Apie šią ligą žinoma jau senai ir darant tyrimus bei kuriant vaistus nuolat ieškoma būdų kaip ją išgydyti.
- Ar pats žmogus gali prisidėti prie to, kad kelias iki diagnozės būtų kuo trumpesnis?
Be specialisto pagalbos šios ligos diagnozuoti nepavyks. Tačiau, kaip ir kitų susirgimų atveju, galima rekomenduoti daugiau dėmesio skirti sau, reguliariai lankytis pas šeimos gydytoją, bent kartą per metus pasidaryti kraujo tyrimą, ypač, jei esi vyresnio amžiaus.
Ačiū už pokalbį
EM-172046
