Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Stipresni už insultą: vos 30 minučių mankštos kasdien gali išgelbėti gyvybę

Kasmet insultas nusineša daugiau nei 6,5 mln. gyvybių pasaulyje, iš kurių net 90 proc. būtų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdo įpročius, teigia Pasaulinė insulto organizacija.
Kodėl nekrenta svoris?
Kodėl nekrenta svoris? / Shutterstock nuotr.

Tuo tikslu spalio 29 d. minimą pasaulinę insulto dieną šiemet lydi šūkis „Sportas stipresnis už insultą“, kurį šalies medikų bendruomenė įprasmino draugiškomis paplūdimio tinklinio varžybomis.

Insultas yra antra pagal dažnumą mirties ir fizinės negalios priežastis pasaulyje ir Lietuvoje. Šalyje turime vienus didžiausių ligos atvejų skaičius, tenkančius šimtui tūkstančių gyventojų, ir tai sudaro daugiau nei 9 tūkst. atvejų per metus.

Vienas iš veiksnių, galinčių užkirsti kelią insultui, yra fizinis aktyvumas, kuris padeda susireguliuoti kraujo spaudimą, cholesterolio kiekį, mažina stresą ir padeda geriau jaustis.

Stipresni už insultą

Dar 2023 m. Pasaulinės insulto organizacijos pradėta ir šiemet tęsiama iniciatyva „Stipresni už insultą“ gimė iš noro edukuoti visuomenę apie fizinio aktyvumo svarbą šios baisios ligos prevencijai. Tikslui įgyvendinti visą spalio mėnesį žmonės buvo kviečiami užsiimti kasdiene sportine veikla ir (ar) dalyvauti specialiuose sportiniuose renginiuose ir savo pasiekimais dalintis specialioje programėlėje, rašoma iniciatyvos „Stipresni už insultą“ pranešime žiniasklaidai.

Lietuvoje ši iniciatyva įgyvendinta draugiškomis paplūdimio tinklinio varžybomis, kuriose spalio 26 d. dalyvavo Lietuvos insulto asociacijos (LIA), iniciatyvos „Insultui STOP“, medikų bendruomenės atstovai ir kiti šios sunkios ligos profilaktikai neabejingi partneriai.

„Paplūdimio tinklinis yra smagus komandinis sportas, kuriam specialaus pasiruošimo ar įgūdžių nereikia. Vis tik jis reikalauja nuolatinio judėjimo, įsitraukimo ir komandiškumo – insulto prevencijai taip pat būtinų elementų. Tik mokydami ir mokydamiesi vieni iš kitų kartu galėsime užkirsti kelią šiai siaubingai ligai“, – teigia „Insultui STOP“ atstovė Rasa Ašmonaitė.

Ji primena, kad pagrindiniai insulto požymiai yra veido perkreipimas, rankos nusilpimas vienoje pusėje ir sutrikusi kalba. Jei vienas iš šių požymių ištiko artimąjį, svarbu nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, kad žmogus kuo greičiau gautų reikalingą pagalbą. Daugiau informacijos apie ligą, jos požymius ir rizikos veiksnius galima rasti svetainėje insultuistop.lt.

Nereikia maratono, užteks mankštos

Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojas neurologas Saulius Taroza dalinasi, kad norint užkirsti kelią ligai nereikia bėgti maratono, lipti į kalnus ar kasdien dviračiu nuvažiuoti po šimtą kilometrų. Užtenka nedidelių kasdienių įpročių, tokių kaip 30 minučių mankštos.

„Tyrimai rodo, kad yra patikimas ryšys tarp fizinio aktyvumo ir mankštos: kuo daugiau judama, tuo mažesnė rizika patirti insultą. Vis tik nebūtina skubėti į sporto klubą ar keltis didelių sportinių iššūkių, net ir 30 minučių mankštos kasdien gali ketvirtadaliu sumažinti insulto riziką“, – sako gydytojas S. Taroza.

Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr./Gydytojas Saulius Taroza
Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr./Gydytojas Saulius Taroza

Siekiant užkirsti kelią insultui, taip pat galima vaikščioti, bėgioti, į darbą nuvažiuoti dviračiu ar lipti laiptais užuot važiavus liftu. Fizine veikla svarbu užsiimti reguliariai, bent penkis kartus per savaitę po mažiausiai 30 minučių. Jei nepavyksta to padaryti vienu kartu, galima išdalinti šį laiką į 10–15 min laiko intervalus per kelis kartus.

Judėti svarbu ir po insulto

Mediko teigimu, fiziškai aktyviai gyventi svarbu ne tik siekiant užkirsti kelią insultui, bet ir išgyvenus ligą. Reguliarus judėjimas ir mankšta gali pagerinti judesių tikslumą, padėti greičiau atgauti jėgas ir palengvinti kasdienę veiklą.

„Maždaug 60–80 proc. insultą patyrusių žmonių patiria tam tikrą judėjimo sutrikimą. Vieniems tai gali pasireikšti galūnių silpnumu, raumenų įtampa ar koordinavimo problemomis, kitiems – rankos, kojos ar pėdos paralyžiumi (hemiplegija). Šiame etape ypač svarbus fizinis aktyvumas, kuris gali padėti ne tik susigrąžinti mobilumą, bet ir sumažinti tolimesnių insultų bei demencijos išsivystymo riziką, nes gerina širdies veiklą ir kraujotaką“, – žiniomis dalinasi gydytojas neurologas Saulius Taroza.

Fizinis aktyvumas svarbus ir mažinant nerimą, kuris yra dažnas patyrus insultą. Taip pat didėjant jėgai ir gerėjant mobilumui, žmonės gali atgauti daugiau nepriklausomybės ir pagerinti savo kasdienio gyvenimo kokybę. Gydytojas primena, kad prieš pradedant mankštintis, labai svarbu pasikonsultuoti su fizioterapeutu dėl fizinės veiklos aktyvumo.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau