Pacientai gydomi ne tik pasitelkiant psichoterapiją ar vaistus
Kalbėdami apie psichikos ligų gydymą, daugelis klaidingai akcentuoja tik du pagalbos būdus: vaistus ir įvairias terapijas. Iš tiesų, pagalba Lietuvos ligoninėse teikiama vadovaujantis daug subtilesniu modeliu: įvertinami ir biologiniai (asmens genetika, žalingi įpročiai, fizinės traumos), ir psichologiniai (stresas, psichologinės traumos), ir aplinkos (socialinė padėtis, situacija darbe, šeimoje ir t.t) veiksniai, tad pagalba teikiama net trimis kryptimis.
Nemedikamentinis gydymas taip pat nėra vien vadinamosios „žodinės“ terapijos: pacientai (ypač patiriantys atsparias ligos formas) gali išbandyti ir visiškai kitokius pagalbos būdus, pavyzdžiui, tokius smegenų stimuliacijos metodus kaip transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) ar elektros impulsų terapija (EIT).
Taikomos gydymo priemonės žengia koja kojon su mokslu
Ir nors daugelis pradžioje išsigąsta tokių sudėtingų mokslinių terminų kaip „TMS“ , „EIT“ ar su šiais terminais susijusių legendų apie „baisųjį elektros šoką“, specialistai skuba raminti: tokie gydymo metodai taikomi visame pasaulyje, o į Lietuvą dėl pigesnių gydymo seansų kainų dėl šių procedūrų atvyksta netgi žmonės iš Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitų Europos šalių.
Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje pamažu pradedama taikyti ir terapija pasitelkiant virtualios realybės akinius: tokie seansai padeda pacientui mokytis kontroliuoti pyktį, vėl patirti džiaugsmą ar tiesiog stiprinti dėl ligos susilpnėjusius kognityvinius įgūdžius (pavyzdžiui, reakciją).
Prieš diagnozę – išsamūs tyrimai
Svarbi laiko ligoninėje dalis yra išsamus paciento ištyrimas. Pavyzdžiui, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, visą parą veikiančioje laboratorijoje tiriamas paciento kraujas, jei reikia – likvoras (smegenų skystis), gali būti ir atliekama kompiuterinė tomografija, kiti tyrimai siekiant nustatyti ar paciento būsenos neišprovokavo kita priežastis: pavyzdžiui Laimo liga, erkinis encefalitas ar pan. Pacientą taip pat stebi, jo būklę vertina gydytojai psichiatrai bei kitų sričių specialistai.
Vartojant vaistus galimas jų koncentracijos kraujyje tyrimas
Vis dar mažai žinoma paslauga – vaistų koncentracijos kraujyje tyrimas. Ši paslauga skirta ne tik padėti asmenims po tyčinio ar netyčinio perdozavimo, bet ir siekiant kuo tiksliau sureguliuoti vaistų dozes: dėl skirtingo pacientų amžiaus, kintančio svorio, kitų veiksnių šis procesas gali užtrukti, todėl tikslus vaistų koncentracijos kraujyje tyrimas gali padėti nustatyti dozes kur kas efektyviau.
Pacientai ligoninėse mankštinasi ir net mokosi gaminti maistą
Dar vienas mitas – įsitikinimas, kad pacientai psichiatrijos ligoninėse praranda formą, nejuda, iškrenta iš gyvenimo. Iš vienos pusės taip gali nutikti vien dėl ligos: pavyzdžiui, ilgai sergant depresija, asmuo tikrai kur kas mažiau juda, kartais praranda net tokius įprastus gebėjimus, kaip apsirengti ar pavedžioti šunį.
Tačiau ligoninėje dedamos visos pastangos, kad įveikti šiuos ligą lydinčius reiškinius: į mankštas pacientus kasdien kviečiasi kineziterapeutai, įvairius užsiėmimus veda ergoterapeutai, vyksta paskaitos apie psichikos sveikatą, socialiniai darbuotojai konsultuoja netgi darbo ar būsto paieškos klausimais, o Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje vyksta ir maisto gaminimo terapija: jos metu pacientai ne tik socializuojasi, atsipalaiduoja, bet ir prisimena taip svarbaus gyvenimo įgūdžio – maisto ruošos – paslaptis bei malonumą.
Esant poreikiui, pagalbą galima gauti dienos stacionare
Dienos stacionare, kaip ir sako pavadinimas, gydymas vyksta tik dienos metu: vakare pacientas gali grįžti namo ir gyventi įprastą gyvenimą. Toks modelis ypač patogus pacientams, kurie nori tęsti gydymą po hospitalizacijos, taip pat pacientams, kurie susiduria su psichikos sveikatos problemomis, tačiau nėra poreikio/ sąlygų gultis į ligoninę. Vilniuje veikiančiuose dienos stacionaruose pacientai gali išbandyti mentalizacijos, kognityvinę elgesio ir kitas terapijas – pagalbos būdus taip pat taikomus visame pasaulyje ir privačiose klinikose.
