Kaip portalui 15min sako Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė, rizika susirgti vienokia ar kitokia priklausomybe gresia kiekvienam iš mūsų – net ir tiems, kurie tam tikras medžiagas šiuo metu vartoja saikingai.
„Priklausomybė vystosi prieš žmogaus valią“, – pabrėžia ji, pridurdama, kad tokiu atveju elgtis reikėtų kategoriškai – mus gundančią medžiagą iš savo gyvenimo išbraukti pilnai ir sau jos neleisti nė trupučio, ir supratus vartojimo priežastis malonumo ar nusiraminimo siekti kitomis, sveikomis priemonėmis.
Kad pajustų efektą, vartoja vis daugiau
Pasak RPLC Klaipėdos filialo direktorės, įvairias psichoaktyvias medžiagas, pavyzdžiui, alkoholį, žmonės neretai pradeda vartoti siekdami trumpalaikio efekto, geresnės nuotaikos ir nusiraminimo.
„Jeigu žmogus blogai jaučiasi, jaučia nuolatinį stresą, nerimą, įtampą, jį dažnai lydi bloga nuotaika, jis ieško būdų, kaip tą įveikti“, – sako ji.
Pradėjus vartoti, tokiems žmonėms kuriam laikui viskas tarsi pasimiršta, savijauta pagerėja. Vis dėlto, tęsia ekspertė, kuomet psichoaktyvią medžiagą vartoja dažniau, organizmo tolerancija jai didėja: kad žmogus pajustų tą patį efektą, medžiagos reikia vis daugiau. Taip žmonės ir įsisuka į pražūtingą ratą, tampa priklausomi, dažnai to net nepastebėdami.
Jeigu žmogus blogai jaučiasi, jaučia nuolatinį stresą, nerimą, įtampą, jį dažnai lydi bloga nuotaika, jis ieško būdų, kaip tą įveikti.
Kaip pažymi V. Karulaitienė, kažkokio vieno signalo, kuris parodytų, kad žmogus jau yra priklausomas, nėra. Tai veikiau apima ištisą elgesio, kognityvinių ir fiziologinių reiškinių kompleksą. Pavyzdžiui, vienas iš jų yra stiprus troškimas vartoti psichoaktyvią medžiagą, nors žmogus ir žino apie galimas žalingas to pasekmes.
„Žmogui sunku sukontroliuoti vartojimą, jis apie tam tikrą medžiagą galvoja dažnai ir intensyviai, vartoja ją net ir tada, kai gresia akivaizdūs neigiami padariniai. Žmogus suvokia, kad jis gali susirgti, patirti kažkokią traumą, susidurti su teisėsauga, bet jam tai tarsi nerūpi“, – patvirtina RPLC Klaipėdos filialo direktorė.
Anot pašnekovės, medžiagos vartojimas daro labai didelę įtaką priklausomybę turinčiojo emocijoms ir nuotaikai. Tai jam tampa svarbesniu dalyku už kitus įsipareigojimus: lieka vis mažiau laiko šeimai, darbui, kitoms gyvenimo sritims. Žmogus tą suvokia, bet vis tiek vartoja.
Be jau minėtos padidėjusios tolerancijos, kitas svarbus kriterijus, specialistės teigimu, yra pasekmės, juntamos, kuomet priklausomybę turintis žmogus bando nutraukti medžiagos vartojimą. Tuo metu jis susiduria tiek su fizine, tiek su psichologine abstinencija, kurią įveikti nemažai daliai pacientų pavyksta sunkiai.
Taigi reziumuojant, mūsų specialistai pirmųjų konsultacijų su besikreipusiu žmogumi dažnai taiko minėtą penkių punktų testą, kuris jau gali diagnozuoti priklausomybę: tai minėtas stiprus troškimas, vartojimas nepaisant neigiamų pasekmių, padidėjusi tolerancija, sunkūs abstinencijos simptomai, laisvalaikio ir pomėgių apleidimas ir kt.
Priklausomybių gali turėti ir ne vieną
Pasak RPLC Klaipėdos filialo direktorės, nuspėti, kokiam žmogui susirgti priklausomybe tikimybė yra didesnė, sunku. „Rizika prarasti kontrolę gresia kiekvienam“, – tikina ji.
Tai jam tampa svarbesniu dalyku už kitus įsipareigojimus: lieka vis mažiau laiko šeimai, darbui, kitoms gyvenimo sritims.
Nors neretai priklausomybės siejamos su kitomis psichikos sveikatos ligomis, pavyzdžiui, depresija ar nerimu, tai būdinga anaiptol ne visiems pacientams. Štai daliai jų polinkis į priklausomybę ateina iš šeimos.
„Susideda daug veiksnių. Galbūt žmogus augo vartojančiųjų medžiagas šeimoje, galbūt net ir gimė su abstinencijos sindromu. Vėliau iš aplinkos, kurioje gyvena, jis išmoksta tam tikro elgesio. Taip jis iš tėvų paveldi didesnį jautrumą, ne pačią priklausomybę, bet polinkį priklausomybei“, – kalba V. Karulaitienė.
Priklausomybė suaugusiems gali susiformuoti net per vienerius metus, o jaunuoliams, paaugliams – daug greičiau, per kelis mėnesius.
Per kiek laiko žmogui pasireikš priklausomybė, anot jos, taip pat yra labai individualus reikalas. „Priklausomybė suaugusiems gali susiformuoti net per vienerius metus, o jaunuoliams, paaugliams – daug greičiau, per kelis mėnesius. Vienam gali užtekti ir vienos dozės, kitam prireikia ir daugiau“, – teigia pašnekovė.
Kaip pažymi specialistė, būna ir tokių atvejų, kuomet žmogui šalia vienos priklausomybės išsivysto dar ir antra ar trečia. „Esame turėję savo patirtyje žmogų, kuris turėjo priklausomybę ir narkotikams, ir alkoholiui, ir lošimams“, – tikina ji, pridurdama, kad tokiu atveju padėti asmeniui būna daug sunkiau.
Medžiagos atsisakyti reikia visiškai
Portalo 15min kalbinta RPLC Klaipėdos filialo direktorė tvirtina – sakyti, jog vienas priklausomybes išgydyti būna lengviau negu kitas, negalėtume. Visos jos iš tiesų reikalauja ilgo kompleksinio gydymo, kuomet pacientas privalo savanoriškai kardinaliai pakeisti savo elgesį.
„Reikia suprasti, kad žmonės turi pasiryžti keisti savo gyvenimo įpročius, keisti savo elgesį, kas nėra lengva. Visada yra lengviau pakeisti kitą, bet ne patį save. Itin retai priklausomybė būna išgydoma iš pirmo karto, atkryčio rizika visada yra. Dažniausiai gydymo procesas yra labai ilgas, reikalauja tikrai daug paties žmogaus pastangų, motyvacijos ir, aišku, artimųjų įsitraukimo ir palaikymo. Tačiau visų svarbiausia žinoti, kad pagalba yra. Mes visi labai stengiamės, kad neliktų stigmos, kad suprastume, jog priklausomybė yra liga, tad pameskime gėdą ir kaltę ir be baimės kreipkitės į profesionalus“, – kviečia V. Karulaitienė.
Paklausta, o koks yra pats priklausomybių gydymo mechanizmas, pašnekovė aiškina, kad veiksmų planas priklauso nuo to, kokia priklausomybė yra nustatyta gydytojo psichiatro. Apsilankius RPLC, konsultacijos metu gydytojas įvertina, kokia pagalba pacientui būdų veiksmingiausia: ar jį geriau gydyti ambulatoriškai, ar nukreipti į stacionarą abstinencijos gydymui, ar skirti stacionarinį reabilitacijos gydymą.
Žmonės sako: „Norėčiau gerti, bet mažiau, kad nieko man nebūtų“. Na, taip nėra.
Specialistė pasakoja neretai šio viso proceso metu sulaukianti pacientų klausimų, ar jie būtinai turės visiškai atsisakyti iki tol vartotos medžiagos. Visgi toks „laisvės“ principas gydyme jokiu būdu netaikomas.
„Žmonės sako: „Norėčiau gerti, bet mažiau, kad nieko man nebūtų“. Na, taip nėra. Reikia iš tikrųjų visiškai eliminuoti iš savo gyvenimo psichoaktyvią medžiagą, nuo kurios esi priklausomas, arba keisti aplinką ir elgesį, jeigu tai susiję su lošimais ar kompiuteriniais žaidimais. Nebus taip, kad galima truputį pažaisti arba truputį išgerti. Mes stengiamės taikyti vadinamosios nulinės tolerancijos kriterijų“, – pabrėžia pašnekovė.
Svarbu žmogaus nenuteisti
Nors, anot pašnekovės, visuomenės požiūris į priklausomybę turinčius asmenis pamažu keičiasi, jie vis dar yra stigmatizuojami, dėl ko jaučia baimę ir gėdą viešai prabilti apie savo problemas ir kreiptis pagalbos.
„Bet kuris priklausomas žmogus didžiausią žalą yra padaręs sau pačiam, bet kiti galvoja, kad jis kenkia ir aplinkai. Tokį žmogų nuolat kankina kaltės jausmas, stigmatizacija, žmogui gėda pasisakyti, kad jis yra priklausomas nuo narkotikų ar alkoholio. Visuomenė šalinasi tokio žmogaus, jį iš karto nuteisia. Žinoma, negalime pamiršti, kad tyrimų duomenimis, vien alkoholio vartojimas yra milžiniška žala ir artimiesiems, šeimai, o ir valstybei“, – tikina V. Karulaitienė.
Tokį žmogų nuolat kankina kaltės jausmas, stigmatizacija, žmogui gėda pasisakyti, kad jis yra priklausomas nuo narkotikų ar alkoholio.
Šioje vietoje, anot jos, itin stipriu ramsčiu priklausomybę turintiesiems turėtų būti jų artimieji. Jie turi suprasti, kad „tai nėra nei kažkoks valios sutrikimas, nei kažkoks pasileidimas“ – tiesiog jiems brangus žmogus susirgo ir jam būtina padėti.
„Susirgusį žmogų yra labai svarbu palaikyti, nepeikti, nekritikuoti gydymo metodų, nekritikuoti jo elgesio ir sudaryti tokią aplinką, kuri nebūtų skatinanti vartoti. Reikia to žmogaus nekaltinti, bet tiesiog jam paaiškinti, kad jis susirgo ir kad susirgus bet kokia liga mes kreipiamės į specialistus.
Nereikėtų, žinoma, graudinti ar beprasmiškai grasinti, kad „jeigu tu mane mylėtum, tai negertum ar nevartotum, jeigu taip darysi, tai aš padarysiu taip“. Žmones tokie dalykai veikia tik tada, jeigu tu iš tikrųjų žadi priimti tokį sprendimą, kuriuo tu grasini. Bet kas dažniausiai įvyksta – artimieji neįvykdo, tiesiog bando manipuliuoti ir efekto negauna“, – dėsto V. Karulaitienė.
Specialistė pataria, kad norint pagelbėti artimajam, turinčiam priklausomybę, galima pasiūlyti jam kreiptis į bet kurį RPLC filialą didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, į priklausomybės konsultantus, veikiančius beveik kiekviename mieste, užsiminti apie anonimines savitarpio pagalbos grupes. Visgi, žinoma, svarbu nepamiršti – jokie pokyčiai neįvyks, jeigu pats sergantysis nejaus motyvacijos keistis.
