Ugdymo klausimu ironiškai įsiterpia ir žmona: reikėtų dažniau prisiminti tėvystę, šeimos gyvenimu pasidomėti, vaikas jau visą savaitę apie tą projektą kalba. Demonstratyviai trenkiate durimis, važiuosite į sporto klubą.
Kieme pamatote, kad jūs su kambarinėmis šlepetėmis, o mašinos rakteliai geriausiu atveju likę švarko kišenėje. Būna dienų. Gal ne ta koja iš lovos išlipote, gal direktorius pasakė, kad jokio atlyginimo pakėlimo nebus. Viskas gerai, jei tai tik netikusi diena. Bet jei toks nuolatinis jūsų gyvenimo vaizdas, vertėtų pasikalbėti su psichikos sveikatos specialistais.
ADHD diagnozuojamas jau suaugus
Galimas daiktas, kad jums ADHD (angl. attention deficit/hyperactivity disorder), kuris buvo pražiūrėtas vaikystėje. Tai neuropsichiatrinis sutrikimas, pasireiškiantis hiperaktyvumu, impulsyvumu ir negalėjimu ilgesniam laikui sutelkti dėmesį. Pasak psichiatrės, kandidatės psichoterapeutės Marijos Audronės Brazaitienės, nors šis sutrikimas yra įgimtas, pasirodo vaikystėje, tačiau daliai žmonių diagnozuojamas jau suaugus, rašoma medicinos centro „Neuromeda“ pranešime žiniasklaidai.
ADHD suaugusiems asmenims, kaip ir vaikams, pasireiškia dėmesio sutrikimu ir (arba) hiperaktyvumu / impulsyvumu. Diagnozuojant ADHD suaugusiam žmogui, paprastai klausiama ir apie asmens elgesį vaikystėje, nes tada pasirodo pirmieji simptomai, o požymiai matomi visą gyvenimą.
„Pavyzdžiui, mokykloje sulaukdavote pastabų dėl neatidžiai atlikto darbo, o dabar irgi turite dirbti lėtai, kad išvengtumėte klaidų. Arba vaikystėje buvote baudžiamas už plepėjimą per pamokas, o dabar irgi kalbate tiek, kad kitus žmones tai vargina, jums kalbant kitiems net sunku įsiterpti“, – sako psichiatrė.
Jei yra galimybė, kartu su pacientu atsakymus gali pildyti asmenys, pažinoję jį vaikystėje, tai gali būti tėvai arba artimi giminaičiai, nes pats pacientas ne visada gali prisiminti simptomus.
Problemos profesinėje veikloje
ADHD simptomai trukdo profesinėje veikloje, komplikuoja santykius su kolegomis. „Dėmesio sutrikimo atveju jums sunku susikaupti, nuolat išblaško įvairios mintys, asociacijos, klausinėjate apie dalykus, kurie ką tik buvo aptarti. Net kiti dažnai jums sako, kad mintimis nuklydote kitur“, – pastebi M. A. Brazaitienė. Taip pat jums sunku planuoti, vėluojate atlikti darbus, juos atidėliojate. Jūs galite pamiršti svarbias užduotis ar susitikimus.
Jei žmogus hiperaktyvus, impulsyvus, jis gali priimti sprendimus greitai, nesvarstydamas visų pasekmių, o tai sukelia įtampą komandoje. Pasak psichiatrės, tokie žmonės gali būti labai energingi ir aktyvūs, tačiau kartu ir labai varginantys, nes pertraukia kitus, kišasi į kitų žmonių veiklą, perima jų užduotis. Paprastai jie apie viską turi savo nuomonę ir iš karto ją pasako. Takto stoka dažnai įžiebia konfliktus su bendradarbiais.
Be abejo, dėl ADHD simptomų profesiniame gyvenime žmogus sulaukia nemalonių pasekmių. Tenka išeiti iš darbo ar būti atleistam dėl konfliktų, nesulaukiama paaukštinimo. Dažnai ir pats žmogus meta darbą, nes veikla greit atsibosta.
Psichiatrė pastebi, kad ADHD turintys žmonės nelabai linkę rinktis kruopštumo reikalaujantį darbą. Jie vengia monotoniško (pavyzdžiui, administracinio) darbo, kai reikia rengti ataskaitas, pildyti formas.
Įtampa šeimoje
Suaugusieji, turintys ADHD, šeimoje gali elgtis įvairiai, priklausomai nuo jų simptomų intensyvumo. Dėl nedėmesingumo jie gali pamiršti svarbias datas, šeimos įsipareigojimus, kas partneriui atrodo kaip nedėmesingumas.
Psichiatrė pastebi, kad problemų kyla dėl susitarimų nesilaikymo, netolygaus atsakomybių pasidalijimo. Kadangi šie žmonės turi emocijų reguliavimo sunkumų, jie gali greitai supykti, nusivilti, taip sukeldami įtampą šeimos santykiuose. Dėl nesugebėjimo planuoti, polinkio į rizikingas veiklas (pavyzdžiui, lošimą), dažnos darbų kaitos kyla ir finansinių problemų.
Dėl ADHD simptomų šeimoje daug konfliktų, barnių, trūksta intymumo, kyla sunkumų auklėjant vaikus. Neretai ADHD simptomai gali tapti ir skyrybų priežastimi.
Nors suaugusieji, turintys ADHD, gali būti labai mylintys ir rūpestingi tėvai, vis dėlto patiria įvairių iššūkių santykiuose su vaikais. Impulsyvumas, spontaniškumas gali patikti vaikams, tačiau šios savybės lemia ir netikėtus, neaptartus su partneriu sprendimus vaikų auklėjime.
Vaikams nusivylimą sukelia nuolat pamirštamos jų veiklos, įvykiai mokykloje. Vaikai jaučiasi neįvertinti, nemylimi, atsiranda susvetimėjimo problemų. Be to, turintys ADHD tėvai gali greitai supykti, sunkiai suvaldo emocijas, iš karto sako tai, ką galvoja, dėl to kyla įtampa santykiuose su vaikais.
Pasak M. A. Brazaitienės, ADHD turi stiprų genetinį pagrindą, todėl tikėtina, kad šeimoje ne tik partneris, bet ir vienas ar keli vaikai turi šį sutrikimą, tad kitam partneriui, neturinčiam ADHD, tenka labai didelis psichologinis krūvis ir atsakomybė už šeimos emocinę ir finansinę gerovę.
Žema savivertė
Psichiatrė akcentuoja, kad ADHD gali turėti didelę įtaką žmogaus savivertei. Dėl sunkumų sutelkti dėmesį ir užbaigti užduotis žmonės su ADHD dažnai patiria nesėkmių, kurios gali sumažinti jų pasitikėjimą savimi. Kyla nesėkmės baimė, dėl kurios vengiama imtis naujos veiklos.
Pasitikėjimą mažina ir aplinkinių kritika dėl elgesio ir darbo kokybės. Dažnai į kritiką reaguojama perdėtai, jaučiamas nuolatinis stresas, kaltė dėl savo elgesio ir nesugebėjimo atitikti aplinkinių lūkesčių. Be to, impulsyvumas ir hiperaktyvumas gali sukelti konfliktų su kolegomis, artimaisiais, draugais, todėl žmogus gali patirti izoliaciją.
Suaugusiųjų gydymas
Pasak psichiatrės M.A.Brazaitienės, suaugusiųjų gydymas skiriasi nuo vaikų: „Vaikams orientuojamasi pirmiau išbandyti nemedikamentines priemones dėl vaistų šalutinių poveikių, kaip augimo stabdymo, apetito mažinimo. Suaugusiems psichoterapiją rekomenduojama pradėti taikyti jau skyrus gydymą vaistais, kadangi nuo vaistų pagerėja dėmesio koncentracija ir tada lengviau klausyti, kas sakoma, įsitraukti į pratimų atlikimą.“
ADHD taikomas kompleksinis gydymas, t. y. vaistais ir psichoterapija, pirmenybę teikiant kognityvinei elgesio terapijai. Ši terapija padeda atpažinti ir pakeisti neigiamus mąstymo modelius, kurie trukdo kasdieniam gyvenimui ir savivertei, padeda sukurti ir palaikyti teigiamus įpročius, galinčius padėti geriau valdyti laiką.
M. A. Brazaitienė akcentuoja ir sveiko gyvenimo būdo įtaką gydymui. Svarbi mityba be dažiklių, konservantų, greitųjų angliavandenių. Taip pat būtinas fizinis krūvis, kuriam reikia skirti mažiausiai penkias valandas per savaitę.
Negydomas ADHD ne tik blogina paties žmogaus gyvenimo kokybę, bet ir kelia problemų artimiesiems, jiems tenka atlaikyti didelę psichologinę įtampą, todėl kuo anksčiau kreipiamasi į specialistus, tuo geriau.
