Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad dvi visuomenės grupės šiai infekcijai yra ypač imlios: tai diabetu sergantys žmonės bei senjorai.
Amerikos šeimos gydytojų leidžiamame medicininiame žurnale „American Family Physician“ paskelbtame straipsnyje buvo atskleista pėdų grybelio sąsaja su amžiumi. Žurnalo duomenimis, nuo pėdų grybelio kenčia apie 10 proc. visuomenės, taip pat atitinkamai 20 proc. žmonių, kurie yra vyresni nei 60 metų, ir jau net 50 proc. žmonių, kurių amžius peržengė 70 metų ribą.
Vaistininkė Sigita Korbutaitė teigia, jog rizikos grupėse esantys žmonės pėdų grybelio prevencijai turėtų skirti daugiau dėmesio, rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
„Viena iš didžiausių rizikos grupių – diabetu sergantys žmonės, kurių pėdų kraujotaka yra sutrikusi, nepakankama. Susirūpinti reikėtų ir tiems, kurių pėdų oda sausa, suragėjusi, įskilusi, tai dažniau būdinga senjorams. Kadangi odai išsausėjus netenkama natūralaus apsauginio barjero, tad ir grybeliui daug lengviau prisitvirtinti prie odos ir plisti“, – pastebi ji.
Anot vaistininkės, puiki prevencinė priemonė tokiais atvejais yra naudoti kremus pėdoms. Vienais efektyviausių laikomi kremai, kurių sudėtyje yra šlapalo (urea). Tuo atveju, jei oda labai suragėjusi, rekomenduojama rinktis kremus, kurių sudėtyje yra bent 30 proc. šlapalo.
Karšti orai yra ir atviros avalynės sezonas, tačiau pas pedikiūro meistrus vertėtų apsilankyti ne tik dėl pėdų grožio bei estetikos. Vaistininkė pataria šios procedūros dėl pėdų grybelio prevencijos neignoruoti ir tiems, kurių pėdų oda linkusi suragėti – jiems būtų pravartu periodiškai atlikti higieninį pedikiūrą.
Pėdų grybelis tarpsta šiltoje, drėgnoje terpėje, todėl vardan kojų sveikatos rekomenduojama pasirūpinti tuo, kad pėdos būtų sausos ir švarios, o kojinės ir batai atitiktų sezoną, kojos nekaistų ir nedrėktų.
Grybelio plitimo bei „dalijimosi“ zonomis išlieka tokios bendro naudojimo erdvės, kaip baseinai, sporto klubai, viešbučiai. Čia nepatariama vaikščioti basomis, kaip tik – dėvėti šlepetes ar kitą tinkamą avalynę, dezinfekuoti pėdas specialiais purškalais.
„Rinkoje galima rasti prevencinių priemonių gelio bei purškalo forma. Į jų sudėtį įprastai įeina ne tik dezinfekcinė priemonė, bet ir medžiaga, kuri ant pėdų sudaro apsauginę plėvelę“, – pataria vaistininkė S.Korbutaitė.
Ką daryti, jei vis tik pėdų grybeliu buvo užsikrėsta? Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad vaistinėse galima įsigyti nereceptinių vaistinių preparatų, kurie naikina odos ligas sukeliančius grybelius.
„Tuo tarpu tie pacientai, kurie norėtų išbandyti natūralų grybelio gydymo būdą, gali pasikliauti arbatmedžio eteriniu aliejumi. Tačiau norėčiau perspėti, kad itin jautrią bei suskirdusią odą jis gali nudeginti. Be to, jį naudoti tektų išties labai ilgai, bent 3-6 mėnesius“, – perspėja vaistininkė.
Vis dėlto, jei nereceptiniai medikamentai ar natūralūs būdai nepadeda, o situacija nesitaiso, pagalbos reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs tyrimus, nustatančius grybelio kilmę, ir paskirs tikslingą gydymą receptiniais vaistais.
Pėdų grybelis yra viena labiausiai paplitusių infekcijų, kadangi ja užsikrečiama ne tik per tiesioginį sąlytį su sergančiuoju, bet ir per paviršius: grindis, avalynę, rankšluosčius, todėl atidumas ir tinkama higiena turėtų tapti kasdieninėmis pėdų grybelio prevencijos priemonėmis.
