Kada ir kokioms sąlygoms esant Lietuvos gyventojų baimės dėl vaistų nuo skausmo poveikio organizmui yra pagrįstos, o kada nerimauti neverta, pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Skaistė Žukaitienė, rašoma komunikacijos agentūros „Publicum“ parengtame pranešime žiniasklaidai.
Labiausiai baiminasi poveikio kepenims
Nors didžiausia dalis – net 26 proc. – apklaustųjų įvardijo, kad labiausiai baiminasi vaistų poveikio kepenims, S. Žukaitienė teigia, kad ne visais atvejais ši baimė yra pagrįsta.
„Kepenys didžiąją dalį vaistų nuo skausmų perdirba į netoksiškas medžiagas, kurios galėtų būti pašalinamos per inkstus, tačiau tiesioginės įtakos kepenų veiklai nedaro. Apskritai yra labai nedaug vaistų nuo skausmo, kurie turi tiesioginį toksinį poveikį kepenims, vienas iš jų – paracetamolis, tačiau ir jis pažeidžia kepenis tik tuo atveju, jei jo gerokai perdozuojama“, – aiškina S. Žukaitienė.
Farmakologė akcentuoja, kad nuskausminamieji vaistai slopina prostaglandinų – medžiagų, kurios nulemia skausmo ir uždegimo atsiradimą – gamybą. Jie yra atsakingi ir už svarbias fiziologines funkcijas, pavyzdžiui, tinkamos skrandžio būklės palaikymą, apsaugą nuo trombų susidarymo. Tad vaistai, kurie malšina skausmą bei uždegimą, taip pat veikia ir virškinamojo trakto, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą.
Tačiau poveikis kepenims, pasak S. Žukaitienės, nėra susijęs su vaisto veikimo mechanizmu. Gera žinia ta, jog nepageidaujami kepenų pažeidimai dėl nuskausminamųjų vaistų vartojimo yra itin reti.
„Aiškių rizikos veiksnių, leidžiančių nuspėti galimą kepenų pažeidimą nėra, nors kai kurie moksliniai tyrimai didesnę riziką sieja su didesnėmis dozėmis, ilgesne vartojimo trukme, jau esančiomis kepenų ligomis. Tiesa, poveikis kepenims gali varijuoti ir priklausomai nuo veikliosios medžiagos, todėl vaistus vertėtų rinktis atsakingai“, – pastebi gydytoja.
Viena veiklioji medžiaga – kirtis kepenų veiklai
Lietuvoje yra įregistruota 16 nesteroidinių vaistų nuo uždegimo veikliųjų medžiagų ir didžioji dalis jų nėra pavojingos kepenims. Visgi farmakologė išskiria vieną, kurios reikėtų vengti.
„Vienareikšmiškai didžiausią riziką atsirasti kepenų veiklos sutrikimams kelia nimesulidas. Nors dalyje Europos Sąjungos šalių ir kitų pasaulio valstybių jis yra pašalinta iš rinkos būtent dėl išskirtinai didelio šalutinio poveikio kepenims, deja, Lietuvoje šio vaisto suvartojama daug. Nepaisant to, kad šį receptinį preparatą medikams draudžiama skirti kaip pirmąjį pasirinkimą, jis, remiantis Valstybinės vaistų kontrolės 2023 m. vartojimo ataskaita, Lietuvoje užima trečiąją vietą ir yra tikrai populiarus“, – pasakoja S. Žukaitienė.
Pirmojo pasirinkimo vaistas atsižvelgiant į poveikį kepenims, anot farmakologės, gali būti bet kuris kitas nesteroidinis vaistas nuo uždegimo. Tik čia svarbu įvertinti kitas, jau minėtas prognozuojamas nepageidaujamas reakcijas ir individualius paciento rizikos veiksnius – juos įvertinus, dažnai saugiausi pasirinkimai yra naproksenas, ibuprofenas.
Nerimauja ir dėl poveikio širdies bei kraujagyslių veiklai
Tyrime kone penktadalis apklaustųjų (19 proc.) kaip neraminantį veiksnį įvardijo ir nuskausminamųjų vaistų šalutinį poveikį širdies bei kraujagyslių sistemos veiklai.
„Ypač atsakingai nesteroidinius vaistus nuo uždegimo turėtų vartoti tie, kurie yra patyrę miokardo infarktą – dalis jų yra draudžiami vartoti esant būtent šiai būklei. Taip pat verta atkreipti dėmesį tiems, kurie dar neturi diagnozuotos širdies ar kraujagyslių ligos, tačiau turi keletą rizikos faktorių – serga hipertenzija, rūko, turi padidėjusį cholesterolio kiekį, mažai juda ar patiria daug streso“, – sako ji.
Farmakologė pastebi, jog vertinant, kiek Lietuvoje žmonių susiduria su širdies ir kraujagyslių sutrikimais, tam tikrus vaistinius preparatus lietuviai turėtų vartoti itin atsargiai. Diklofenakas yra viena iš populiariausių veikliųjų medžiagų, kuri turi gan ryškų šalutinį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai. Didžiausią poveikį turi koksibų klasės priešuždegiminiai vaistai, tačiau jie nėra tokie populiarūs.
„Visame pasaulyje yra išskiriamos dvi pagrindinės veikliosios medžiagos, labiausiai tinkančios pacientams, turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų – naproksenas ir ibuprofenas. Tik ilgą laiką vartojant ibuprofeną būtina laikytis rekomenduojamos paros dozės – neviršyti 1200 mg. Kitu atveju ibuprofeno keliama rizika širdies veiklai yra lygi diklofenakui ir koksibams“, – teigia ji.
„Havas Group“ užsakymu apklausą 2024 m. balandžio 24–gegužės 7 d. internetu atliko „Norstat LT“. Tyrimas reprezentuoja 18–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojų nuomonę. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų.
