Laidos vedėjas Arturas Lebedenko Swan su ja aptarė dažniausias žarnyno problemas ir jų sprendimo būdus. Laidos viešnia taip pat paaiškino, kuo skiriasi mikrobiomas nuo mikrobiotos ir kodėl tai žinoti yra taip svarbu kiekvienam iš mūsų. Visą laidos įrašą rasite čia.
Kodėl žarnynas toks svarbus?
„Nors ir yra giliai, mes jo nematome, tai yra svarbiausia mūsų organizmo dalis. Jeigu sutrinka mūsų žarnyno veikla, tai gali atsiliepti bet kur mūsų organime. Pvz., jei sutriko virškinimas, mes neįsisaviname kai kurių mums būtinų medžiagų, tarkime – baltymų. Dėl to gali sumažėti raumenų masė, sutrikti imuninė sistema ir pan.“, – kalbėjo mokslininkė.
Jos teigimu, maždaug nuo 2007 m. prasidėjo daugiau tyrimų, susijusių su žarnyno veikla ir jos įtaka visam organizmui bei atskiroms jo dalims.
„Daug sužinojome ir apie žarnyno mikrobiotą bei „atradome“, kad būtent žarnynas yra atsakingas už daugybę mūsų organizmo funkcijų. Iš esmės žarnynas turi sąsajas su viskuo, kas vyksta mūsų kūne“, – pabrėžė laidos viešnia ir paaiškino, kas yra mikrobiota:
„Žarnyno mikrobiota yra mikroorganizmai, kurie gyvena žarnyne: bakterijos, virusai, grybai, parazitai ir kt. Beje, šiemet mokslininkai žmogaus žarnyne atrado dar vieną gyvybės grupę – nedideles rnr molekules, t.y. genetinės medžiagos nedideli elementai, ir pavadino juos obeliskais. Jie kol kas tik aptikti, o tikslios jų funkcijos nežinomos.“
Kalbant apie mikrobiomą, kuris irgi girdimas ir neretai painiojamas su terminu „mikrobiota“, yra platesnis terminas. Pasak I.Aleknavičienės, jis apima ne tik žarnyne gyvenančius mikroorganizmus, bet ir jų funkcijas: kokią genetinę informaciją kaupia, kaip prisideda prie metabolizmo ir t.t.
„Geros“ ir „blogos“ bakterijos: kiek jų mums reikia?
„Aš nemėgstu skirstyti – čia geros, o čia blogos bakterijos. Mes vis dar daug ko nežinome. Tam tikru momentu bakterijos mūsų organizmui gali būti geros (naudingos), o kitu – jau blogos (nenaudingos). Viskas priklauso nuo bendro balanso ir santykio – kiek ir kokių mes turime“, – kalbėjo mokslininkė ir pateikė pavyzdį:
„Gana plačiai žinoma viena „blogoji“ bakterija – klostidrija (lot. Clostridioides difficile), kuri sukelia ūmias infekcijas. Jos dažniausiai pasireiškia, kai organizmas nusilpsta, pvz., po antibiotikų kurso, kada smarkiai sumažiname savo mikrobiotos įvairovę ir tai leidžia išvešėti klostidrijai. Bet ji visada yra mūsų žarnyne ir atlieka tam tikras funkcijas. Kai mūsų žarnyne yra balansas, ši bakterija jokios žalos mums nedaro. Kas žino, kad ateityje atsiras tyrimai, kurie parodys, kad klostidrijos atlieka kažkokias mums svarbias funkcijas. Kaip kad buvo su pirmuoniais mikoplazmomis, kurias anksčiau įvardinome tik kaip „blogas“, bet iš tikrųjų jos gali būti mums ir naudingos. Mes dar labai daug darbo turime padaryti kaip mokslininkai, kad išsiaiškintume visų mikroorganizmų funkcijas.“
Daugelis įsitikinę, jog padidinti mikrobiotos įvairovę galima natūraliai, valgant fermentuotus maisto produktus. Tačiau, anot I.Aleknavičienės, reikia suprasti, kad juose yra ne tik vadinamų „gerųjų“, bet ir „blogųjų“ bakterijų.
„Ten tikrai visko yra. Jūs pagalvokite, kas suvaldė raugintų kopūstų stiklainį? Niekas iki galo neištyrinėjo, ko ten yra ir kas mums naudinga, o kas ne“, – šmaikštavo pašnekovė, pridūrusi, kad mūsų žarnyno veiklą galima įsivaizduoti kaip darbą fabrike – kad viskas vyktų sklandžiai, reikia visų žmonių, atliekančių tam tikras funkcijas. Jei jų per daug – darbas nevyksta sklandžiai, jei per mažai – taip pat nukentės tam tikri procesai.
Kaip žarnynas susijęs su mūsų imunitetu?
„70 proc. mūsų imuninės sistemos ląstelių yra susitelkusios žarnyne. Ir tai nėra šiaip sau. Reikia suvokti, kad žarnynas mūsų organizme yra ta vieta, kuri nuolat sąveikauja su išoriniu pasauliu, nes mes nuolat valgome, geriame ir taip į žarnyną atvedame „svetimkūnius“. Todėl ten neatsitiktinai yra susikaupusi ta pirmoji imuninės sistemos „armija“, kuri skanuoja, ką tu šiuo metu į burną įdėjai ir nusprendžia, kas toliau vyks <...>“, – ryšį paaiškino mokslininkė.
Pasak jos, būtent todėl labai svarbi yra žarnyne esančių mikroorganizmų įvairovė. Jai sumažėjus, susilpnėja ir organizmo imunitetas.
Išgirdęs tai, laidos vedėjas A.Lebedenko Swan nusistebėjo, kam tuomet, norėdami tapti atsparesni infekcijoms, žmonės grūdinasi – maudosi lediniame vandenyje ir t.t., kai svarbiausia – tai, ką valgome.
„Taip ir yra, nes pirmasis imuninis atsakas yra daugiausia reguliuojamas žarnyno, taigi, visų maistinių medžiagų, gerųjų bakterijų ir panašių dalykų. Tačiau jokiais būdais nenuvertinčiau visų kitų dalykų, kurie svarbūs imuninei sistemai: poilsis (miegas), streso kontrolės, o taip pat ir reguliarus fizinis aktyvumas.
Koks yra pagrindinis principas? Jie mažina uždegimą. Ir jeigu mes neturime organizme papildomo uždegimo, jeigu imuninė sistema stabiliai laikosi, mes esame atsparesni viskam. Taigi, viskas veikia kaip vientisa sistema, bet mityba vis tiek yra pirminis ir svarbiausias elementas, be kurio stipraus imuniteto nebus“, – pakomentavo laidos viešnia.
Simptomai, išduodantys, kad jūsų mitybą reikėtų koreguoti
Viena iš temų, kurią pokalbio metu aptarė laidos vedėjas ir mokslininkė, buvo požymiai, rodantys, jog dabartinė mityba nenaudinga, o gal net ir kenkia žarnyno balansui. Vienas iš simptomų – suprastėjęs imunitetas.
„Patys pirmiausi simptomai – nemalonūs pojūčiai virškinamajame trakte. Tai gali būti skrandžio skausmas, kiti nemalonūs pojūčiai, pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, nors žmonės dažnai to nelaiko problema (kas tris dienas tuštintis nėra gerai)“, – kalbėjo žarnyno ekspertė. Pasak jos, tuštinimasis yra vienas svarbiausių dalykų, į kurį turėtume atkreipti dėmesį – ir ne tik jo dažnumą, bet ir išmatų konsistenciją, kvapą, spalvą. Visa tai, anot pašnekovės, yra labai aiškus žymuo apie žarnyno sveikatą.
„Žmogus turėtų tuštintis kasdien. Aktyvesnis, sportuojantis žmogus gali per dieną tuštintis 2-3 kartus. Jei yra pilvo pūtimas, tikrai bus arba užkietėjimas, arba viduriavimas“, – pastebėjo mokslininkė.
Praleidus šį etapą ir laiku neatkreipus dėmesio į virškinamojo trakto problemas, netinkamą mitybą išduoti pradės odos problemos: žvynelinė, aknė, kiti bėrimai.
„Aš pati esu geras pavyzdys. Sugrįžau iš kelionės vakar ir visas mano kūnas išbertas, nes ten valgiau mano organizmui neįprastą maistą“, – asmeniniu pavyzdžiu pasidalino I.Aleknavičienė, patvirtinusi laidos vedėjo pastabą, kad kremai ir veido procedūros tokiu atveju nepadės.
„Stebuklingi“ produktai ir jų poveikis žarnynui
Dar vienas klausimas, kurio sulaukė mokslininkė, buvo apie visuomenėje vyraujančias mitybos tendencijas, kurios tam tikrus „blogus“ produktus iš mitybos pašalina, o vietoje jų rekomenduoja rinktis kitus, dažnai įvardinamus kaip „stebuklingus“, t.y. turinčius ypač gerą poveikį žarnynui.
„Man įdomu, ar žmogus turi galėti valgyti viską, ar iš tiesų yra tiek daug netoleruojančių glitimo ar laktozės?“, – laidos viešnios klausė A.Lebedenko Swan.
„Yra bent dvi būklės, kada glitimas ar pieno produktai žmonėms negalimi. Kalbant apie glitimą, tai yra celiakija. Tai yra aiškiai įrodyta, kad tai – genetinė būklė, neleidžianti žmogui vartoti kviečio ir kt. grūdų baltymo. Antra būklė – laktozės netoleravimas, kada iš tiesų organizmas neskaido piene esančio cukraus. Visi tam tikrų medžiagų netoleravimai iš tiesų rodo sutrikimus žarnyne. Jeigu kūnas yra sveikas, jis turėtų gebėti toleruoti viską. Bet tai labai individualu. Be to, dabartiniame pasaulyje toks lūkestis būtų naivus. <...>“, – pasakojo pašnekovė.
Įtariant tam tikrų medžiagų netoleravimą rekomenduojama išbandyti eliminacinę dietą. „Dažnai paaiškėja, kad dėl glitimo netoleravimo nereikia atsisakyti visų grūdų, kartais užtenka tik nebevartoti baltų kviečių miltų ir gaminių iš jų. Dėl ko išvengi ne tik glitimo, bet ir visos krūvos nereikalingų dalykų – saldiklių minkštiklių ir pan.“, – paaiškino žarnyno ekspertė, juokais pasiūliusi pasiskaityti jūsų mėgstamų kruasanų sudėtį.
Kaip mūsų žarnynas susijęs su hormonais? Kaip žarnyno veikla susijusi su epidemijos lygį pasaulyje pasiekusia sveikatos būkle – nutukimu? Apie tai ir dar daugiau – pokalbyje laidoje „Tapk Geresniu“
Laidos santrauką parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
