Norint išvengti nudegimo nuo saulės ir apsaugoti odą nuo žalingų UV spindulių (UVB ir UVA spindulių), naudojamos įvairios apsaugos nuo saulės priemonės. Į ką svarbu atkreipti dėmesį?
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Cheminių medžiagų skyriaus vyriausiosios specialistės Beatos Volujevič, visos apsaugos nuo saulės priemonės, tokios kaip kremai, aliejai, aerozoliai skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: mineralinės, arba cheminės sudėties, rašoma Aplinkos apsaugos agentūros pranešime žiniasklaidai.
Mineralinių priemonių sudėtyje naudojamos cheminių medžiagų nanoformos, pvz., titano dioksidas (TiO2) ir cinko oksidas (ZnO). Užtepus tokios priemonės ant kūno šios medžiagos nesusigeria, bet lieka ant odos paviršiaus ir taip atspindi UV spindulius. Specialistė atkreipia dėmesį, kad mineraliniai filtrai tampa veiksmingi juos iš karto panaudojus.
Cheminiuose apsaugos nuo saulės gaminių filtruose yra naudojamos cheminės medžiagos, tokios kaip oksibenzonas. „Šios priemonės, priešingai nei mineralinės, įsiskverbia į odą ir sugeria saulės spindulius, o vėliau juos išsklaido šilumos pavidalu“, – pasakoja B. Volujevič.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad mineraliniuose UV filtruose yra nanodalelių, kurios suteikia ilgesnę apsaugą, nes jos yra stabilesnės palyginti su cheminiais filtrais.
Ar saugu naudoti apsaugos nuo saulės gaminius, kuriuose yra nanodalelių?
Pasak specialistės, purškiamos apsaugos nuo saulės priemonės, kuriuose yra titano dioksido, gali kelti pavojų sveikatai. Titano dioksidas pasižymi kancerogeninėmis savybėmis, kurios sukelia vėžį. „Pagal CLP reglamentą siekiant apsaugoti žmones, bet kokia priemonė su ne mažiau kaip 1 % titano dioksido dalelių, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 μm, turi turėti perspėjimą etiketėje: „Atsargiai! Purškiant gali susidaryti pavojingų įkvepiamų lašelių. Neįkvėpti aerozolio ar rūko“, – atkreipia dėmesį specialistė.
Ar apsaugos nuo saulės priemonės kenkia aplinkai?
„National Geographic“ duomenimis, į vandenynus kasmet patenka apie 14 000 tonų kremo nuo saulės. Nors duomenų apie poveikį aplinkai kiekis yra ribotas, cheminės medžiagos, pavyzdžiui, oksibenzonas patekęs į vandenį daro neigiamą įtaką koralams. „Šita cheminė medžiaga gali sutrikdyti koralų dauginimosi ir augimo ciklus, o galiausiai lemti ir jų blukimą. Dėl to, tarkim, Havajuose jų naudojimas yra apribotas“, – sako B. Volujevič.
Cinko oksidas turi suderintą klasifikaciją, pagal kurią jis yra toksiškas vandens gyvūnijai, kai jo koncentracija neviršija 10 miligramų viename litre. Tuo tarpu titano dioksidas nėra klasifikuojamas pagal poveikį aplinkai, o tai reiškia, kad ši medžiaga neturi neigiamo poveikio.
