Nors pastarųjų poveikis dažniausiai nagrinėjamas kvėpavimo sistemos ir širdies bei kraujagyslių ligų kontekste, „Oxygen Revolution Lietuva“ kalbinta kosmetologė Asta Kuzminskienė pastebi, kad oda, kaip didžiausias mūsų kūno organas, tiesiogiai susiduria su šiais aplinkos teršalais, dėl to greičiau sensta, tampa jautresnė bei labiau pažeidžiama, ir dėl to reikia kažką daryti. Pasak jos, mokslininkai atrado būdą ir tiems, kurie užimti ar bijo adatų.
Oro tarša, klimatinė zona ir genetika tiesiogiai atsiliepia odos sveikatai
Kietosios dalelės, apie kurias dabar tenka išgirsti vis dažniau, yra ore kybančių mikroskopinių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kuris susidaro dėl transporto išmetamųjų dujų, gamyklų taršos, formuojasi tarpusavyje reaguojant teršalams, šildant namus kietuoju kuru ir lieka ore po Naujametinių fejerverkų.
Esant drėgnam orui, kuriuo pasižymi prasidėjusi žiema, kietosios dalelės gali absorbuoti aplinkoje esančią drėgmę, todėl pasunkėja ir ilgiau išlieka neišsisklaidžiusios.
Be to, drėgnomis sąlygomis atmosferoje gali vykti cheminės reakcijos, kurios keičia dalelių sudėtį, pavyzdžiui, sieros ir azoto oksidai, kurių yra beveik kiekvieno didmiesčio ore, sąveikaudami su vandens garais, formuoja sulfatų ir nitratų daleles, kurios padidina kietųjų dalelių kiekį ore.
Nepučiant palankiam vėjui, toks smogo debesis gali pakibti virš miesto, visus lėtai nuodydamas – dirgindamas kvėpavimo takus ir akis, sukeldamas astmos priepuolius ir kraujotakos sutrikimus, todėl būti lauke tokiu oru medikai nerekomenduoja. Visgi vienas aspektas lieka pamirštas – tokios taršos poveikis mūsų odai.
„Kietosios dalelės pavojingos, nes geba prasiskverbti į giliausius odos sluoksnius, kur pažeidžia kolageno ir elastino struktūras bei sukelia oksidacinį stresą – šis procesas tiesiogiai kenkia odos ląstelėms, sumažindamas jų gebėjimą atsinaujinti ir natūraliai apsisaugoti nuo aplinkos poveikio. Ilgainiui tai lemia raukšlių susidarymą, pigmentacijos problemas, kenkia odos elastingumui, skatina jos dehidrataciją, padidina jautrumą ir skatina kitus jos senėjimo veiksnius.
Jeigu kvėpavimo takus dar galime apsaugoti specialiomis veido kaukėmis, paslėpti veido odą yra kur kas sudėtingiau, todėl tenka ieškoti būdų, kaip efektyviai ją apsaugoti nuo oro taršos ir neutralizuoti kietųjų dalelių daromą žalą. Ypač, kad pastarosios neturi sezoniškumo – namuose jų gali atsirasti ir dėl degančių žvakių, smilkalų ar užkurto židinio“, – pasakoja kosmetologė A. Kuzminskienė.
Pasak jos, ir be oro užterštumo įvairiais sezonais veido oda reikalauja daugiau dėmesio. Po vasaros, kai oda buvo veikiama saulės spindulių, rudenį dažnai pasirodo hiperpigmentacijos žymės, nes oda pamažu atgauna savo natūralią spalvą, ir pigmentinės dėmės tampa labiau matomos.
Be to, dėl besikeičiančios oro temperatūros ir drėgmės svyravimų, oda gali išsausėti ir tapti nelygi bei šerpetojanti, o tai savo ruožtu gali paskatinti intensyvesnę riebalinių liaukų veiklą – dėl to užsikemša poros ir ima formuotis spuogai. Žiemą odos priežiūros iššūkiai tampa dar didesni.
„Lietuviai, kaip ir kiti Baltijos šalių gyventojai, ir taip turi tam tikrų specifinių odos problemų, kurias lemia genetika, klimatas ir mūsų pačių įpročiai.
Kadangi esame šiauriečiai, dažniausiai turime šviesesnį – I ir II fototipo – odos tipą, kuris yra jautresnis saulės spinduliams, lengvai nudega ir yra linkęs į hiperpigmentaciją bei ankstyvą senėjimą dėl UV spindulių poveikio. Be to, šviesesnė oda yra mažiau atspari aplinkos veiksniams, dėl to greičiau praranda elastingumą ir drėgmę.
Nekalbu jau apie tai, kad Baltijos šalys, įskaitant Lietuvą, pasižymi ilgais, šaltais ir drėgnais žiemos mėnesiais bei sausais rudens ir pavasario sezonais, o šaltis, kartu su sausomis patalpomis šildymo sezono metu, sukelia odos sausėjimą, įtrūkimus ir apsauginio odos barjero susilpnėjimą.
Pridėjus dažnėjantį oro užterštumą kietosiomis dalelėmis, visai nenuostabu, kad, įvairių apklausų duomenimis, daugiau nei trečdalis lietuvių kenčia dėl sausos odos, o apie penktadalis skundžiasi jautria oda ir išsiplėtusiais kapiliarais. Kaip tai sprendžiama?
Tam skirtomis kosmetikos priemonėmis, įvairiomis grožio procedūromis, o kartais prireikia ir medikų įsikišimo“, – kokios odos problemos kankina lietuvius ir kaip jie su jomis kovoja, pasakoja kosmetologė A. Kuzminskienė.
Ozonas – ne tik gaivus kvapas po lietaus
Vienas iš tokių būdų – gydymas ozonu. Kadangi ozonas yra deguonies molekulė, susidedanti iš trijų, o ne iš dviejų atomų, kaip įprastas deguonis, jis turi papildomą molekulę, kuri paverčia ozoną galingu antioksidantu.
Ozono terapija medicinoje jau seniai naudojama trimis būdais – injekciniu būdu, kai ozonas suleidžiamas į veną ar raumenis, intraveniniu būdu, kai ozono dujos sumaišomos su paciento krauju ir per veną grąžinamos atgal į kūną bei išoriškai, kai ant veido tepamos ozonu prisodrintos kaukės ar kremai.
„Įvairūs klinikiniai duomenys rodo, kad ozono molekulės efektyviai prasiskverbia į gilesnius odos sluoksnius. Patekusios į organizmą, ozono molekulės pagerina deguonies tiekimą audiniams, nes padidina raudonųjų kraujo kūnelių gebėjimą pernešti deguonį, neutralizuoja laisvuosius radikalus, apsaugodamos ląsteles nuo pažeidimų, kovoja su bakterijomis bei virusais ir skatina audinių regeneraciją.
Be to, dėl ozono poveikio gaminasi daugiau kolageno ir elastino, o tai padeda atkurti odos tvirtumą ir stangrumą, kurie dažnai nukenčia dėl užteršto oro ir UV spindulių poveikio.
Apskritai ozonas yra itin stiprus antioksidantas, kuris padeda apsaugoti odą nuo aplinkos taršos sukeltų pažeidimų, tačiau, kai kalbama apie veido, o ne bendrą organizmo sveikatą, ne visiems intraveninis ar injekcinis būdas gali būti patrauklus dėl adatų baimės ir procedūros trukmės“, – pastebi kosmetologė.
Dėl to ir dėl visame pasaulyje didėjančios oro taršos mokslininkai ieško sprendimų, kaip šią procedūrą padaryti prieinamą visiems ir, atrodo, italai vieną tokį būdą rado.
Bendradarbiaudami su universitetais ir pažangiais tyrimų centrais, italų mokslininkai sukūrė unikalią „Oxygen Revolution“ kosmetiką, kuri yra paremta ozono molekulių gebėjimu prasiskverbti į giliausius odos sluoksnius.
Jeigu intraveninė ozono terapija veikia visą kūną bendrai, ši nauja kosmetika yra skirta tikslingai ir patogiai odos priežiūrai, nes jos pagrindinis tikslas – atkurti odos apsauginį barjerą, drėkinti, skatinti jos regeneraciją ir kovoti su oksidaciniu stresu, kurį sukelia užterštas oras.
Pasak kosmetologės, kiekvienas ozono terapijos būdas turi specifinę paskirtį, todėl pasirinkimas priklauso nuo norimo rezultato ir odos būklės:
- Intraveninė ozono terapija naudojama tais atvejais, kai reikia bendro sveikatos stiprinimo gerinant kraujotaką, mažinant uždegimus visame kūne ar kovojant su lėtinėmis ligomis, kitaip tariant, tinka tiems, kuriems svarbu pagerinti bendrą organizmo būklę.
Dažniausiai rekomenduojama nuo 6 iki 10 seansų, kurie atliekami vieną ar du kartus per savaitę – kursas priklauso nuo paciento būklės ir tikslų, tačiau dažnai rekomenduojama palaikomoji terapija kartą per mėnesį. Tokia procedūra gali trukti nuo 30 minučių iki 1 valandos.
- Injekcinė ozono terapija tinkama, kai reikia greito ir lokalaus poveikio, pvz., norint sumažinti raukšles, gydyti aknę ar kitas odos problemas – tinka tiems, kurie siekia tikslinių estetinių rezultatų ir gilesnės odos regeneracijos.
Dažniausiai rekomenduojama nuo 5 iki 10 procedūrų, atliekamų kartą per savaitę, vėliau, norint išlaikyti rezultatus, gali būti taikomos palaikomosios procedūros kas mėnesį arba kas kelis mėnesius, priklausomai nuo individualių poreikių ir odos reakcijos. Injekcinė ozono terapija paprastai trunka nuo 15 iki 30 minučių, priklausomai nuo procedūros tipo ir gydomo ploto. Kai kuriais atvejais, kai terapija taikoma didesnėms sritims arba kartu su kitomis procedūromis, seansas gali užtrukti ilgiau.
- Kaukės su ozonu klinikoje tinka norint švelnesnio poveikio, pavyzdžiui, atgaivinti pavargusią, sausą odą ar atkurti odos apsauginį barjerą – šis metodas rekomenduojamas reguliariai odos priežiūrai arba, kaip palaikymas po intensyvesnių procedūrų.
Ozono terapijos procedūrų veidui kiekis priklauso nuo odos būklės ir norimų pasiekti rezultatų, tačiau dažniausiai rekomenduojama atlikti nuo 5 iki 10 procedūrų, kurios gali būti atliekamos kas savaitę arba kas dvi savaites, priklausomai nuo odos reakcijos ir gydytojo rekomendacijų. Procedūra su ozonu praturtinta kauke klinikoje paprastai trunka apie 30–45 minutes.
- Kosmetiką su ozonu namuose geriausia naudoti kasdieninei odos priežiūrai, kai norisi ne tik jos drėkinimo ir regeneracijos, bet ir ilgalaikės apsaugos nuo aplinkos užterštumo. Procedūra trunka tiek pat, kiek trunka užtepti dieninį ir naktinį veido kremą ar serumą.
„Kokį būdą bepasirinktumėte, svarbu suprasti, kai tai nėra vienadienė akcija – „padariau ir pamiršau“. Miestuose didėjant užterštumui ir vis dažniau sunkiosioms dalelėms ore net kelis kartus viršijant normas, kompleksinė odos priežiūra, kai ne tik šalinami padariniai, bet ir imamasi prevencijos, tampa tiesiog privaloma.
Jeigu vis daugiau dėmesio skiriame „longevity“ praktikoms vidaus organams apsaugoti, nederėtų pamiršti ir didžiausio mūsų organo - odos“, – pataria kosmetologė A. Kuzminskienė.
