Nors, pasak specialistų, nėra standartinės toksiškos kalbos apibrėžties, tačiau sporto salės kultūroje ja galima laikyti frazes, kurios skleidžia klaidingą įsitikinimą, kad ploni ar raumeningi kūnai yra moraliai pranašesni ar sveikesni už kitus, rašo „Everydayhealth“.
Pasak Brit Guerin, licencijuotos psichikos sveikatos konsultantės, toksiška kalba taip pat gali būti susijusi su tuo, kaip žmonės kalbasi su savimi sporto salėje, ir daugelis nesuvokia, kokią žalą daro. Galbūt jie bando save motyvuoti imtis sveikų pokyčių, tačiau daug sunkiau išlikti motyvuotam ir nuosekliai treniruotis, kai nuolat sau kartoji, kad esi nepakankamai geras. Kūno įvaizdis – arba tai, kaip vertinate savo fizinį „aš“ – gali turėti didelę įtaką sveikatai ir gerovei.
Į išvaizdą orientuoti komentarai apie save sporto salėje taip pat gali paveikti aplinkinius.
Tyrimai rodo, kad save menkinančios pastabos gali paskatinti kitus žmones atkreipti daugiau dėmesio į savo kūną. Kitaip tariant, jūsų neigiamas kalbėjimas apie save gali įkvėpti neigiamą kalbėjimą apie save kitiems.
Štai septynios toksiškos frazės, kurias per dažnai girdime sporto salėje ir paaiškinimas, kodėl jos yra žalingos. Sužinokite, ką sakyti vietoj jų.
1. „Man reikia sudeginti... „(čia įterpti maistą, produktus, kuriuos laikote nesveikais ir kenkiančiais jūsų kūnui)
Kaip dažnai matėte socialiniuose tinkluose įrašus, kuriuose reklamuojama tobula rutina, kuri padės sudeginti per atostogas ar šventes priaugtus kilogramus? Galbūt net esate sakę ar galvoję, kad jums reikia eiti į sporto salę, kad atsikratytumėte suvalgyto maisto.
Mankštinimąsi laikydami bausme, netenkate malonumo mėgautis maistu ir judėjimu, „o abu šie dalykai galiausiai lemia sveikatą“, – sako Paula D.Atkinson, psichoterapeutė iš Vašingtono, kuri specializuojasi valgymo sutrikimų ir kūno įvaizdžio srityje. Ji priduria, kad negalima savęs nekęsti dėl to, kad kažką suvalgėte, o paskui bausti savo kūną už tai.
Užuot ieškoję maisto, kaip priežasties sportuoti, pagalvokite apie tai, kaip dėl judėjimo jaučiatės. Pavyzdžiui, jei visą dieną sėdėjote, kūno judėjimo pojūtis gali būti būtent tai, ko jums reikia. Galite sakyti: „Puikiai jaučiuosi, kai dabar judinu savo kūną ir paleidžiu endorfinus.“
2. „Tu numetei tiek daug svorio, atrodai nuostabiai“
Galbūt manote, kad komplimentas žmogui dėl jo numesto svorio yra malonus gestas, tačiau iš tiesų šlovinate svorio metimą be konteksto.
„Jei nepažįstate [žmogaus] asmeniškai, niekada nežinote, kodėl [tas žmogus] lankosi sporto salėje arba kodėl jo kūnas galėjo pasikeisti, – sako ekspertai. Kažkas gali išgyventi depresiją ar nerimą ir dėl to prarasti apetitą. Arba svorio kritimas gali būti susijęs su liga, kuria jie šiuo metu serga arba su kuria neseniai kovojo (o ne su kažkuo pozityviu jų gyvenime).
Yra daugybė atvejų, kai svorio kritimas ar matomi pokyčiai nėra pageidaujami, o jų komentavimas gali būti tikrai žalingas.
Užuot gyrę žmogaus svorį, pasakykite jam komplimentą, nesusijusį su išvaizda. Pavyzdžiui: „Pastebėjau, kad labai nuosekliai ateini į sporto salę ir sunkiai dirbi.“
3. „Aš jaučiuosi storas“
Kai žmonės sako „jaučiuosi storas“, jie dažnai turi omenyje, kad jaučiasi blogai, nepatogiai ar išsipūtę. Tačiau šių neigiamų jausmų prilyginimas kūno formoms, su kuriomis daugelis gyvena, yra įžeidžiantis ir toksiškas. Pasakymas „jaučiuosi storas“ sporto salėje taip pat palaiko įsitikinimą, kad žmogus sportuodamas turėtų pakeisti savo kūno išvaizdą, o tai sukuria priešišką aplinką stambaus kūno sudėjimo žmonėms.
Ką sakyti vietoj to? Sugalvokite kitą būdą apibūdinti, kaip jaučiatės. Ar jaučiate mažai energijos? Jaučiatės vieniši? Esate nusivylęs? Tik nevartokite termino „storas“. Kad ir su kokia emocija susidurtumėte, mankšta gali būti būdas su ja susidoroti. Be to, išsiaiškinus tikrąją priežastį, dėl ko tai vyksta, galima pasirinkti pratimų rūšį, kad jaustumėtės geriau.
4. „Man reikia numesti svorio dėl... " (įterpti įvykį)
Svorio metimas dėl konkretaus įvykio, pavyzdžiui, vestuvių, atostogų ar vakarėlio, palaiko mitą, kad visi kūnai gali ir turi sulieknėti, jei dėsite pakankamai pastangų. Tačiau tiesa tokia, kad daugeliui kūnų tai biologiškai neįmanoma.
„Tai taip pat palaiko įsitikinimą, kad tik mažų kūnų žmonės nusipelno atostogų, santuokos, vakarėlio – kad ir koks tai būtų įvykis“, – pažymi specialistai.
Jei norite jaustis stiprus per atostogas, tai ir akcentuokite: „Sportuoju, nes noriu per atostogas būti energinga; sveika <...>“ Svarbiausia, kad akcentas būtų gera savijauta, o ne kūno išvaizda.
5. „Turėčiau sportuoti“
Saugokitės bet kokios su treniruotėmis susijusios frazės, kurioje yra žodis „turėčiau“. Sportuoti yra puiku, bet tai nepadaro jūsų geresniu žmogumi už tą, kuris nesportuoja. Niekas nieko neprivalo, jei nenori!
Žodį „turėčiau“ kur kas geriau keisti į „noriu“. Pavyzdžiui, sakykite sau: „Aš noriu sportuoti.“ Tai atveria kelią ieškoti būdų, kaip padaryti laiką sporto salėje malonų, be jausmo, kad čia esi ne savo noru, o priverstinai.
Gerai apgalvokite, kokia fizinio aktyvumo veikla jums teikia džiaugsmo: galbūt paprastai verčiate save bėgioti ant bėgimo takelio, bet suprantate, kad mieliau rinktumėtės elipsinį treniruoklį arba lankytumėte jogos užsiėmimus?
6. „Jei negaliu treniruotis (įrašykite trukmę, pvz., kasdien ar dukart per savaitę), tai neverta“
Įsitikinimas „viskas arba nieko“ – arba sportuoji valandą, arba visai nesportuoji – yra labai paplitęs sporto klubų kultūroje. Tačiau iš tiesų jūsų kūnui nerūpi, jei judate tik 10 minučių per dieną. Net ir tokiu atveju kūnas jums padėkos.
„Tik jūsų protas, kuriam toksiškos mitybos ir fitneso kultūros išplautos smegenys, sako, kad to nepakanka“, – sako dr. P.Atkinson, psichoterapeutė, besispecializuojanti valgymo sutrikimų srityje.
7. „Tai nėra tikra mankšta“
Tikriausiai ir jums yra tekę girdėti, kad judėjimas nelaikomas mankšta, jei jis neatliekamas tam tikru būdu. Tačiau mintis, kad reikia lankytis sporto salėje arba atlikti tam tikrus veiksmus, kad pajustumėte naudą organizmui, yra neteisinga. Taip nuvertinama fizinio aktyvumo veikla, kuri paprastai yra mažiau intensyvi.
„Atminkite, kad judėjimas yra judėjimas. Jūsų kūnui visai nesvarbu, ar ėjote į fitneso pamoką, ar treniravotės namuose, darydami „mokyklinius pratimus“, – sako dr. P.Atkinson.
Ji pataria priminti sau, kaip gerai jaučiatės nors kiek pajudėję. „Grįžkite prie vidinės kūno judėjimo patirties“, – sako ji.
