Tyrėjai naudojo 719 147 asmenų, gyvenančių JAV, medicininių įrašų ir klausimynų duomenis. Analizė parodė, jog didžiausią įtaką gyvenimo trukmei padarė aštuoni sveiki įpročiai, kurių laikėsi tiriamieji.
Aštuoni nustatyti įpročiai yra šie:
- būti fiziškai aktyviam;
- nerūkyti;
- valdyti stresą;
- tinkamai maitintis;
- nevartoti per daug alkoholio;
- palaikyti gerą miego higieną;
- palaikyti teigiamus socialinius santykius;
- neturėti priklausomybės nuo opioidų ar kitų narkotinių medžiagų.
Tyrimo metu nustatyta, kad vyrai, kurie, sulaukę 40 metų amžiaus, laikėsi visų aštuonių išvardintų įpročių, vidutiniškai gyveno 24 metais ilgiau nei vyrai, kurie nebuvo perėmę nė vieno iš šių įpročių. Moterys, kurios iki 40 metų amžiaus įsisavino visus aštuonis įpročius, gyveno vidutiniškai 23 metais ilgiau nei tos, kurios to nepadarė.
Tyrėjai nustatė, kad didžiausią įtaką asmens gyvenimo trukmei turėjo mažas fizinis aktyvumas, opioidų vartojimas ir rūkymas.
Stresas, besaikis alkoholio vartojimas, netinkama mityba ir bloga miego higiena buvo susiję su maždaug 20-30 proc. padidėjusia mirties rizika. Palyginimui, teigiamų socialinių santykių trūkumas buvo susijęs su 5 proc. padidėjusia mirties rizika.
Be to, tyrėjai padarė prielaidą, kad psichikos sveikata turi įtakos gyvenimo trukmei.
„Anksčiau niekada nebuvome kiekybiškai įvertinę, kaip gyvenimas su nerimu ar depresija, susijęs su mirtingumu. Atlikę šį tyrimą sužinojome, kad tai susiję su 8 proc. ankstyvos mirties atvejų“, – MNT sakė vienas iš tyrimo autorių.
Nors tyrimas rodo, kad sveikų įpročių įsisavinimas vyresniame amžiuje greičiausiai lemia mažesnį numatomą gyvenimo trukmės pailgėjimą, vis dėlto mokslininkai pabrėžia:
„Kuo anksčiau pradėsite rūpintis savo psichine ir fizine sveikata, keisite blogus įpročius sveikais, tuo geriau. Tačiau net jei pokyčių imsitės sulaukę 40-ies ar 60-ies, jie vis tiek bus naudingi, kaip matyti iš mūsų tyrimo rezultatų.“
Šis tyrimas pirmą kartą pristatytas 2023 metais.
