Ir nors mūsų oda pasižymi atsparumu, tačiau reikia būti budriems, o pastebėjus tam tikrus pakitimus, būtina kreiptis į specialistus.
Lazerinės ir estetinės dermatologijos klinikos „Estetus“ gydytoja dermatovenerologė Reda Žilinskienė pasakoja, kad odos problemos gali būti nulemtos ne tik sezoniškumo, lyties, amžiaus ar paveldimumo, bet ir profesijos bei atskleidžia, dėl kurių reikalinga medicininė apžiūra.
„Po vasaros žmonės neretai skundžiasi nudegimais saulėje, hiperpigmentacija, atsiradusiais naujais ar besikeičiančiais esamais apgamais.
Taip pat dėl drėgmės stygiaus aplinkoje išsausėjusia oda ar dėl priežiūros rutinos pokyčių ir karščio paūmėjusiomis tokiomis lėtinėmis ligomis kaip dermatitas, aknė bei rožinė“, – teigia gydytoja dermatovenerologė R. Žilinskienė, kuri priduria, kad būdingas odos problemas galime išskirti tiek pagal lytį, tiek pagal amžių.
Svarbūs veiksniai – lytis, amžius ir gyvenimo būdas
„Dėl dažnesnio kontakto su tokiais alergenais kaip makiažo ar buitinės chemijos priemonėmis, neretai moterys susiduria su alerginiu kontaktiniu dermatitu, o nėštumo metu ar vartojant geriamuosius kontraceptikus – su melasma – odos būkle, pasireiškiančia rudomis ar pilkšvomis dėmėmis ant veido.
Vyrams – dėl dažno skutimosi ir plaukų kirpimo – tenka susidurti su kitokio tipo odos problemomis: skalpo ar barzdos folikulitu, vadinamu plauko maišelio uždegimu“, – aiškina gydytoja dermatovenerologė.
Tęsdama, ji aiškina, kad vyresni žmonės susiduria su amžiumi susijusiais odos pokyčiais, jiems taip pat gresia didesnė odos vėžio rizika.
Odos problemos dažniau vargina ir tuos, kurie daug laiko praleidžia saulės atokaitoje, rūko, tinkamai nesimaitina ar jų darbas susijęs su cheminėmis medžiagomis, ilgalaikiu saulės poveikiu arba kitais dirginančiais veiksniais, kurie didina odos ligų riziką.
Anot R. Žilinskienės, odos ligos gali išsivystyti ir dėl paveldimumo faktoriaus, pavyzdžiui, jeigu kuris nors šeimos narys yra sirgęs odos vėžiu ar tokia paveldima odos liga kaip psoriazė ir egzema.
Atvejai, kai reikia kreiptis į dermatologą
„Atskirkime įprastus odos pokyčius nuo tų, kurie reikalauja medicininės apžiūros“, – sako R. Žilinskienė, paklausta, kuriais atvejais reikia kreiptis į dermatologą.
Jos teigimu, įprastus odos pokyčius galima apibūdinti, kaip laikiną odos paraudimą sušilus ar pabuvus saulėje, taip pat amžiaus nulemtus pokyčius, pasireiškiančius prarastu odos elastingumu, skaistumu, suplonėjimu.
Medicininė dermatologo apžiūra reikalinga, kai pastebime naujai atsiradusį ar buvusį apgamą, kuris kinta: tampa nesimetriškas, netolygių kraštų ar paviršiaus, ima kraujuoti, didėja jo skersmuo ar keičiasi spalva (pavyzdžiui, apgamas tapo tamsiai mėlynas, juodas, violetinis, raudonas, baltas).
„Į dermatologą reikia kreiptis, kai daugėja odos bėrimų, vargina niežėjimas, kartais skausmas, karščiavimas ir šie simptomai nelengvėja naudojant drėkinamuosius kremus ar kitas nereceptines priemones. Tai pat tais atvejais, kai dėl aknės ar veido rožinės išsivysčiusių uždegiminių bėrimų nemažina skirti ir kelias savaites naudojami nemedikamentiniai gydymo būdai.
Medicininė apžiūra reikalinga ir susiduriant su tokiomis odos ligomis kaip alerginis kontaktinis dermatitas, atopinis dermatitas, sunkios infekcijos ar nudegimai. Taip pat tokia ikivėžine liga kaip aktininė keratozė ar tokiomis vėžinėmis ligomis kaip melanoma, bazinių ląstelių karcinoma ar plokščialąstelinė karcinoma“, – teigia R. Žilinskienė.
„Estetus“ klinikoje dirbančios gydytojos dermatovenerologės teigimu, melanomos ar kitų vėžio formų atveju, labai svarbi savistaba – tai reiškia, kad bent kartą per mėnesį reikėtų savarankiškai apžiūrėti, ar nėra naujų, besikeičiančių apgamų ir pažeidimų.
O asmenims, kurie anksčiau sirgo odos vėžiu, turi daugiau nei 150 apgamų, šviesą odą ar jų šeimoje yra sirgusių odos vėžiu, pas dermatologą patariama apsilankyti bent kartą per metus arba dažniau, jeigu taip rekomenduoja gydytojas.
Gydymo metodai ir jų galimybės
Pasak R. Žilinskienės, kiekvienos odos ligos ar problemos gydymas – individualus, priklausantis nuo odos būklės. Tik ją įvertinęs, gydytojas dermatologas, gali skirti gydymą, o pasirinkimui šiuolaikinės medicinos galimybės itin plačios.
„Gydytojas dermatologas gali skirti vietinio veikimo medikamentus – įvairūs geliai, kremai, tepalai – arba geriamuosius, sisteminio veikimo vaistus.
Jeigu kovojama su karpomis ar ikivėžiniais pakitimais, gali būti skiriama krioterapija (gydymas šalčiu), jeigu norima šalinti odos darinius, gydyti randus, hiperpigmentaciją, išsiplėtusius kapiliarus, atnaujinti odą, gali būti taikoma lazerinė terapija. Jeigu pacientas serga psoriaze, atopiniu ar kontaktiniu dermatitu – fototerapija, o uždegiminėms, ikivėžinėms ir vėžinėms odos ligoms gydyti gali būti pasitelkta fotodinaminė terapija“, – pasakoja gydytoja dermatovenerologė.
Ji tęsia, kad odos gerybinių ar piktybinių odos darinių šalinimui, kitų odos ligų diagnostikai gali būti atliekamos chirurginės procedūros. Anot R. Žilinskienės, gydymo procese svarbios ir asmeninės paciento pastangos atliekant gyvenimo būdo korekcijas: užtikrinant tinkamą odos priežiūros rutiną, dietą, fizinį aktyvumą ir darbo-poilsio režimą.
Prevencija savarankiškai
Norintiems tinkamai pasirūpinti savo odos sveikata, gydytoja dermatovenerologė išskiria 5 būdus, padėsiančius tai padaryti.
„Pirma, užtikrinkite sveiką mitybą, kurioje būtų gausu antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Antra, pasirūpinkite reguliariu fiziniu aktyvumu. Trečia, venkite žalingų įpročių – rūkymo ir alkoholio – kurie greitina odos senėjimą ir didina jos ligų riziką.
Ketvirta, naudokite pagal odos tipą ar jos būklę, jeigu sergate tam tikra liga, pritaikytas kasdieninės rutinos priemones. Naudokite priemones su SPF, nemažesniu nei 25, o vasarą ir šiltuose kraštuose – 50+, dėvėkite apsauginius drabužius ir venkite saulės atokaitos, soliarumų.
Penkta, reguliariai stebėkite savo odą ir atlikite profilaktinius patikrinimus dėl odos darinių, o, jeigu sergate lėtinėmis odos ligomis, pasirūpinkite reguliariais kontroliniais vizitais, skirtais ligos eigai ir gydymui įvertinti.“
