Gydytojai, mitybos specialistai ir ilgaamžiškumo ekspertai pasidalino, kokius įpročius įtraukti į kasdienį gyvenimą, kad sveikata jums pasakytų „ačiū“.
Ryšys tarp rytinės rutinos ir ilgaamžiškumo
Tai, ką darome kiekvieną rytą, yra svarbiau, nei manome, sako medicinos mokslų daktaras Jeffrey Egleris. „Rytinė rutina yra labai svarbi reguliuojant mūsų cirkadinius ritmus, kurie yra būtini įvairioms organizmo funkcijoms, hormonų gamybai, medžiagų apykaitai ir miego bei budrumo ciklams“, – aiškina jis, rašoma realsimple.com.
Pasak gydytojo, nuosekli ir sveika rytinė praktika gali sustiprinti šias funkcijas, todėl ilgainiui pagerėja fizinė ir psichinė sveikata.“
Vienas iš būdų suprasti ryto rutinos ir ilgaamžiškumo ryšį – įsivaizduoti savo nervų sistemą kaip laivą, sako Andrew Hogue'as, vienas iš NEUROFIT vadovų. „Jei iš pat pradžių laivas nukreipiama tinkama linkme, likusią dienos dalį daug lengviau išlikti numatytame kelyje“.
Skysčių svarba
Dažnai nutinka taip, kad per visą dieną neišgeriame pakankamai vandens. „Išgėrus stiklinę vandens iš pat ryto, palengvėja virškinimas, pagerėja medžiagų apykaita ir pasišalina toksinai“, – sako daktaras J.Egleris. Lengvas būdas užtikrinti, kad jums nepritrūktų skysčių, pasidėti stiklinę vandens šalia lovos.
Vanduo taip pat gali 26 proc. pagerinti mūsų emocinę pusiausvyrą, aiškina A.Hogue'as. „Daugelis žmonių nesuvokia, kad naktinė dehidratacija yra pagrindinė rytinio smegenų rūko ir sutrikusio dėmesio priežastis“, – sako jis.
Maistingi pusryčiai
Pusryčiai yra svarbiausias dienos valgis, ir ne veltui. „Labai svarbu valgyti daug maistingų medžiagų, skaidulų ir augalinių baltymų turinčius pusryčius“, – aiškina mitybos specialistė ir medicinos mokslų daktarė Federica Amati.
Dr. F.Amati rekomenduoja rinktis daug baltymų turinčius maisto produktus, pavyzdžiui, natūralų jogurtą arba avižinius dribsnius su uogomis, riešutais ir sėklomis.
Tempimo pratimai
Kasdienis fizinis judėjimas nebūtinai turi reikšti, kad kiekvieną rytą reikia eiti į sporto salę. „Labai svarbu pradėti dieną nuo tam tikros formos judėjimo – tempimo, jogos ar greito pasivaikščiojimo, nes tai skatina kraujotaką, didina lankstumą ir reguliuoja cirkadinį ritmą“, – sako F.Amati. Tarp dantų valymo ir pusryčių valgymo 5-10 minučių skirkite fiziniam judėjimui. Galite ištiesti kojas, išlenkti nugarą ar net pasivaikščioti po apylinkes, kad pajudėtumėte.
Praktikuokite dėmesingą įsisąmoninimą
F.Amati siūlo praktikuoti sąmoningumą ir dėkingumą, pavyzdžiui, rašyti dienoraštį, giliai kvėpuoti ir medituoti būtent ryte.
„Šios praktikos ne tik pagerina proto aiškumą ir emocinę savijautą, bet ir gali apsaugoti jūsų kūną nuo žalingo lėtinio streso poveikio, kuris siejamas su įvairiomis ligomis“, – sako ji. Sąmoningumo praktika nebūtinai turi būti ilga ar varginanti – užsiimkite tuo, kas jums atrodo gera ir lengva.
Nustatykite dienos tikslus
Nepaisant to, kad žinote, ką turite nuveikti konkrečią dieną, nusistatydami tikslus galite geriau suprasti, kaip šias užduotis atliksite. „Jei skirsite keletą akimirkų dienos tikslams ir prioritetams apsibrėžti, tai gali padidinti susikaupimą ir produktyvumą", – sako daktaras J.Egleris. Galite tai daryti mintyse arba užsirašyti.
Mėgaukitės rytine kava
Dr. F.Amati aiškina, kad kava – tai ne tik gėrimas, padedantis prabusti, bet ir naudingas žarnyno sveikatai ir remiasi neseniai atliktu tyrimu.
Italijos ir Harvardo mokslininkai nustatė, kad iš tiesų kavos gėrimas gali būti vienas iš draugiškiausių virškinimo sistemai, rašoma „The Healthy“. Mokslininkai „aptiko“ vieną kavą „mėgstantį“ mikrobą, vadinamą Lawsonibacter, kurio, pasak jų, kavą geriantys žmonės turėjo vidutiniškai aštuonis kartus daugiau nei negeriantys. Lawsonibacter „gyvena beveik visų suaugusiųjų žarnyne tuose regionuose, kur geriama kava, tačiau kavos mėgėjų žarnyne jų kiekis išauga“, – praneša tyrėjai ir priduria: – Tai stipriausias kada nors nustatytas ryšys tarp atskiro maisto produkto ar gėrimo ir konkrečios bakterijos“.
Dar vienas netikėtas dalykas, į kurį atkreipia dėmesį tyrėjų komanda, yra tai, kad kavoje yra, kaip jie vadina, „tinkamas kiekis skaidulų – apie 1,5 gramo viename puodelyje“. Jie tai paaiškina: „Kai žarnyno bakterijos maitinasi kavoje esančiomis skaidulomis, jos paprastai gamina naudingas trumpos grandinės riebalų rūgštis, kurios padeda palaikyti mūsų medžiagų apykaitos, virškinimo ir imuninę sistemas ir dėl ko padaugėja naudingų mikrobų.“
Jie taip pat paaiškina, kaip Lawsonibacter veikia žarnyne: kava gaminama iš fermentuotų kavos pupelių, joje yra šimtai junginių, įskaitant daugybę antioksidantų, kurie maitina žarnyno mikrobiomą. Šie antioksidantai taip pat gali palaikyti širdies sveikatą ir medžiagų apykaitos sveikatą, o tai lemia diabeto prevenciją ir kitus fiziologinius privalumus.