Vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad kartais ši problema gali būti didesnė, todėl pataria neatmesti minties, jog tai gali būti skydliaukės ligos.
Ji pasakoja, kaip atpažinti skydliaukės ligas, o atpažinusiems simptomus pataria pasidaryti tyrimus ir, prireikus, pradėti gydytojo paskirtą gydymą.
Kas yra skydliaukė?
Skydliaukė – tai nedidelė, drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje, žemiau Adomo obuolio. Visgi, vaistininkė T. Gečienė teigia, kad nepaisant nedidelio dydžio, skydliaukė atlieka labai svarbų vaidmenį organizme.
„Skydliaukė gamina hormonus, reguliuojančius daugelį gyvybiškai svarbių procesų: medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, energijos lygį ir netgi nuotaiką. Sutrikus skydliaukės veikai, organizmas praranda hormonų pusiausvyrą, o tai gali paveikti daugelį kūno sistemų“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Skydliaukės simptomus lengva supainioti
Skydliaukės ligos gali pasireikšti dviem pagrindinėmis kryptimis – hiperaktyvumu (hipertireoze) arba sumažėjusia veikla (hipotireoze). Simptomai dažnai skiriasi ir neretai gali priminti sezoninį liūdesį, tačiau vaistininkė išskiria, į ką svarbu atkreipti dėmesį:
„Esant hipotireozei, gali pasireikšti nuovargis, svorio augimas, plaukų slinkimas, išsausėjusi oda, šalčio netolerancija, lėtesnė širdies veikla, nuotaikos pokyčiai ar depresija. Tuo tarpu apie hipertireozę išduoda padažnėjęs širdies ritmas, svorio kritimas, prakaitavimas, neramumas, miego sutrikimai, drebuliai ar šilumos netolerancija. Taip pat abiem atvejais gali atsirasti kaklo patinimas arba skausmas kaklo srityje“, – pasakoja vaistininkė T. Gečienė.
Moterims skydliaukė pasireiškia dažniau
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šaltiniais, moterys dažniau patiria skydliaukės sutrikimus nei vyrai.
„Skydliaukės ligos gali išsivystyti nėštumo metu, pogimdyviniu laikotarpiu bei prasidėjus menopauzei, nes tuomet vyksta didesni hormoniniai pokyčiai, galintys paveikti skydliaukės veiklą. Šios ligos taip pat dažniau diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurių šeimos istorijoje yra buvę sutrikimų. Ir, žinoma, skydliaukės sutrikimų riziką gali padidinti tam tikri veiksniai, kaip stresas, jodo trūkumas, autoimuninės ligos“, – teigia vaistininkė T. Gečienė.
Skirtingi gydymo būdai
Pasak vaistininkės, skydliaukės gydymas priklauso nuo diagnozuotos ligos tipo, o gydymo planą sudaro gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir paciento būklę.
„Hipotireozės atveju dažniausiai skiriami hormoniniai vaistai - levotiroksinas, kuris kompensuoja trūkstamą hormoną. Hipertireozė gali būti gydoma vaistais, slopinančiais hormonų gamybą, radioaktyviuoju jodu ar chirurginiu būdu, jei kiti metodai neveiksmingi. Labai svarbu, kad būtų laikomasi gydytojo paskirto gydymo, nes savarankiškas gydymasis gali sukelti rimtų pasekmių“, – sako vaistininkė T. Gečienė.
Prevencijos būdai, norint išvengti skydliaukės sutrikimų
Subalansuota mityba – vartokite daugiau maisto produktų, kuriuose yra jodo, seleno ir cinko. Šie mikroelementai būtini skydliaukės hormonų gamybai. Geriausi šaltiniai – jūros gėrybės, riešutai, kiaušiniai ir žalios daržovės.
Venkite žalingų įpročių – rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali pakenkti skydliaukės veiklai.
Reguliari sveikatos patikra – bent kartą per metus apsilankykite pas šeimos gydytoją ar endokrinologą, ypač jei turite skydliaukės ligų šeimoje.
Streso valdymas – ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą. Praktikuokite meditaciją, jogą ar kitus atsipalaidavimo metodus.
Fizinis aktyvumas – reguliarus vidutinio intensyvumo sportas padeda pagerinti medžiagų apykaitą ir bendrą savijautą.
