Pasak asmeninio trenerio, kineziterapeuto ir visuomenės sveikatos specialisto Roko Norvaišo, senėjimas yra natūralus, negrįžtamas biologinis procesas, kurio metu gyvas organizmas (ląstelė, audinys, organas, organų sistema, visas organizmas) dėl susidėvėjimo keičia savo struktūrą, funkcines galimybes ir savybes. Šis procesas galiausiai baigiasi mirtimi.
„Nors dabar atsiranda vis daugiau mokslinkų kurie teigia, kad senėjimą ateityje eis sustabdyti, o gal netgi senėjimo procesą apgręžti atgal. Ateitis parodys“, – teigia pašnekovas ir priduria: per pastaruosius 100 metų Europoje žmonių gyvenimo trukmė pailgėjo stulbinamai.
Vidutinė gyvenimo trukmė gimus:
- 1924 m.: 54,8 metai
- 2024 m.: 81,6 metai
Vidutinis gyvenimo trukmės padidėjimas:
- Per 100 metų: 26,8 metai
- Per pastarąjį dešimtmetį: 2,2 metai
Pagrindiniai veiksniai, nulėmę šį pailgėjimą yra keli:
Medicinos pažanga. Nauji vaistai, gydymo metodai ir prevencinės priemonės leido veiksmingiau kovoti su ligomis ir pagerinti sveikatą.
Geresnė mityba. Žmonės Europoje šiandien paprastai valgo maistingesnį maistą nei prieš 100 metų.
Gyvenimo sąlygų pagerėjimas. Švaresnis vanduo, geresnė sanitarija ir saugesnės darbo sąlygos taip pat prisidėjo prie ilgesnio gyvenimo.
Visgi iki šiol išlieka skirtumai tarp šalių. Net Europos šalyse vidutinė gyvenimo trukmė skiriasi. Pavyzdžiui, 2024 m. vidutinė gyvenimo trukmė gimus Ispanijoje buvo 83,1 metai, o Lietuvoje – 77,2 metai.
Ateities prognozės – kokio amžiaus sulauksime?
Tikimasi, kad žmonių gyvenimo trukmė Europoje ir toliau didės. Prognozuojama, kad iki 2040 m. vidutinė gyvenimo trukmė gimus Europos Sąjungoje pasieks 84 metus.
„Sveikas senėjimas nėra vien tik ilgas gyvenimas. Svarbiausia, kad vyresnio amžiaus žmonės išliktų aktyvūs, savarankiški ir galėtų visavertiškai dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Tam reikia rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine bei socialine sveikata“, – sako R.Norvaišas.
Anot jo, modernios medicinos pasiekimai leidžia mums gyventi ilgiau ir mirštame mažiau nuo daugelio lėtinių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Vis dėlto, per daug vyresnio amžiaus žmonių į šį etapą įžengia jau turėdami didelę lėtinių ligų naštą. Pavyzdžiui, JAV sveikatos apklausos duomenys rodo, kad beveik 70 proc. amerikiečių nuo 55 iki 64 metų jau turi bent vieną lėtinę ligą, o daugiau nei trečdalis turi dvi ar daugiau. Šie skaičiai ženkliai didėja kylant amžiui.
„Pastaruoju metu buvo sukurtas naujas terminas, vadinamas „sveiku gyvenimo tarpsniu“ (angl. healthspan). Jis nusako, kiek metų žmonės gyvena „sveiką“ gyvenimą. Nors kol kas nėra sutarta dėl tikslaus šio rodiklio apibrėžimo, kai kurie tyrimai jį apskaičiuoja kaip metų skaičių, kuriuos gyvename iki ligos ar negalios pradžios. Nors sveiko gyvenimo tarpsnio vertinimas gali būti naudingas medicinoje, toks vertinimas gali netyčia sukelti įspūdį, jog esame „sveiki“ tol, kol susergame ar netenkame galimybių savimi pasirūpinti. Taip tikrai nėra“, – teigia asmeninis treneris.
Bet ką iš tikrųjų reiškia būti „sveiku“? Kaip turėtume suprasti „sveikatą“ ir kodėl šis klausimas toks svarbus?
Pasak Pasaulinės sveikatos organizacijos: „Sveikata yra visiškos fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsena, o ne tik ligos ar negalios nebuvimas.“
Alan Rozanski 2023 metai nustatė, kad žmonių ilgaamžiškumas priklauso nuo 8 veiksnių:
- Gero ir kokybiško miego (7-8 val.);
- Aerobinės veiklos (bėgimas, spartus vaikščiojimas, važiavimas su dviračiu ir kitos fizinės veiklos);
- Jėgos pratimai ( pratimai su savo kūno svoriu ir pasipriešinimu);
- Sveika mityba (mažiau perdirbto maisto, cukraus ribojimas);
- Teigiamų emocijų;
- Teigiamos mąstysenos, optimizmo;
- Gyvenimo vizijos ir tikslų turėjimas;
- Aktyvaus socialinio gyvenimo.
„Tad norint senatvėje išlikti sveikiems tiek emociškai, tiek ir fiziškai, šiuos aštuonis punktus vertėtų įsidėmėti ir įtraukti į savo kasdienę rutiną“, – pataria R.Norvaišas.
