Jų patarimus pakomentavo Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų gydytojas genetikas dr. Vaidas Dirsė, kuris laikomas ilgaamžiškumo temos pradininku Lietuvoje.
Pasak jo, dar dešimt metų ir tikrai realu, kad gyvensime 120-150 metų.
– Aurimai, pastaraisiais metais skiri daugiau dėmesio sveikai gyvensenai, mitybai, sportui. Ką ėmei daryti kitaip ir kokį poveikį tai turi?
A.Perednis: Viską, kas susiję su sveikata, priimkit su kritikos gaidele, nes nesu medikas.
Šiek tiek domiuose ilgaamžiškumo tema, kuri populiari anglišku „longevity“ terminu. Internete galima rasti ir rimtesnių tyrėjų, ir šarlatanų. Man pačiam užkliūdavo Harvardo profesoriaus genetiko Davido Sinclairo tinklalaidės.
Genetikos tyrinėjimų filosofija susiveda į tai, kad chromosomų galūnėse yra telomerai, ir pagal telomerų ilgį galima nustatyti ilgaamžiškumo geną. Daug tyrimų rodo, jog žmogui prieš prieš mirtį, jei jis serga, sutrumpėja telomerai. Taigi, principas paprastas – kaip prailginti ar bent išlaikyti stabilius telomerus.
Iš praktinės pusės, man daugiausia energijos duoda sportas. Jeigu kelias dienas nepaminu dviračio, nepasivaikštau intensyviau, nepabėgioju, tada energijos lygis sumažėja.
