2024 m. pradžioje Klaipėdos universiteto mokslininkų publikuotas tyrimas „Natūralių gamtos išteklių panaudojimas su stresu susijusiai fizinei ir psichinei sveikatai gerinti“ atskleidė įspūdingus dalyvių rezultatus – sumažėję stresas, nerimas, depresija bei nuovargis, gražesnė oda, daugiau energijos, kokybiškesnis miegas ir netgi sumažėjęs biologinis amžius. Ir visa tai – dėl natūralių gamtinių išteklių. Taigi, ar gali būti, kad laikas gamtoje bei jos dovanos – žmonijos sveikatos ir sėkmės paslaptis?
Tyrimo rezultatus patvirtina ne tik mokslininkai, bet ir medikų patirtis. Jie sutinka, jog natūralūs Lietuvos kurortų gamtiniai ištekliai gali padėti pagerinti fizinės ir psichikos sveikatos būklę bei aptaria, kaip tinkamai juos panaudoti.
Neatlaiko greito gyvenimo tempo
Kaip teigia „Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro AQUA“ gydyklos vadovas Kęstutis Ramanauskas, nėra vieno dalyko, padedančio išspręsti visas žmogaus sveikatos problemas, tačiau derinant sveikatinimosi ir gydymo būdus, tikrai galima sau padėti. Tam puiki vieta, anot mediko, yra kurortai.
„Pastebiu, kad į kurortus dažniausiai atvyksta dviejų tipų žmonės – tie, kurie neatlaiko greito gyvenimo tempo ir jaučiasi blogai, arba tie, kuri turi laisvo laiko ir nori jį išnaudoti prasmingai. Svarbu, kad ir vieni, ir kiti suprastų, jog didžiausią darbą dėl savo geros savijautos galiausiai turės padaryti patys, o kineziterapeutai bei kiti medicinos darbuotojai gali tik padėti ir išmokyti teisingai rūpintis savimi“, – pabrėžia gydytojas.
UAB „Draugystės sanatorijos“ direktorius medicinai, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, psichoterapeutas Arvydas Balčius atkreipia dėmesį, jog poilsis kurorte apjungia tris pagrindinius gamtinius išteklius, padedančius pagerinti sveikatą, – gamtą, mineralinį vandenį bei gydomąjį purvą.
„Pasitelkiant šiuos natūralius išteklius, kurortuose yra siūlomos įvairios terapijos, masažai. Derindamas juos su pasivaikščiojimais gamtoje ar važinėjimu dviračiu, žmogus gali pasijusti saugus, nes harmonizuoja savo kūną ir mintis, ryšį su aplinka. Tai savotiška psichoterapija, kuomet atpažindami savo pojūčius, jausmus, padedame ir organizmui suvokti, kas su juo vyksta, ir pasikrauti to, ko jam trūksta“, – aiškina psichoterapeutas.
Vonios – ne tik malonumui
Laikas kurorte skamba atpalaiduojančiai, tačiau tai nėra vienintelė tokio poilsio nauda. Pavyzdžiui, mineralinės bei purvo vonios – populiariausios procedūros daugelyje kurortų, tačiau kartais žmonėms vis dar trūksta žinių, kokia jų nauda organizmui, taigi, jie ateina tiesiog pasimėgauti.
„Purvas turi mikromasažinį poveikį, kuris, veikdamas per didžiausią mūsų organą – odą – padeda gerinti kraujotaką. Dėl savo cheminės sudėties, purvas gerai kaupia šilumą ir lėtai ją atiduoda, todėl po purvo procedūros, uždėję ranką ant nugaros dažniausiai galime jausti, kad šilumą giliai kūno audiniuose. Ta šiluma reiškia, kad išsiplėtė kraujagyslės, atsipalaidavo raumenys ir jie nebespaudžia nervinių galūnėlių“, – pasakoja A.Balčius.
Jis tęsia, jog purvas padeda pašalinti uždegiminius procesus, sukeliančius skausmą: „Pavyzdžiui, kodėl žmogui skauda dantį? Kai vyksta uždegimas, danties šaknis prasiplėsti negali, o nervas ją suspaudžia. Taip pat ir kitose kūno dalyse. Šiluminis poveikis turi nuskausminantį, raminantį, atpalaiduojantį, medžiagų apykaitą gerinantį efektą. Be to, purve yra įvairių bakterijų, grybelių, kurie paskatina tvarkingą imuninės sistemos veiklą.“
Kalbant apie mineralines vonias, K. Ramanauskas pastebi, kad jos yra ruošiamos skirtingai, todėl kiekviena organizmui gali turėti kitokį poveikį.
„Angliarūgštės vonios, nors ir daromos karštesniame vandenyje, jaučiasi vėsesnės. Jos gerai stimuliuoja medžiagų apykaitą, kraujotaką, yra naudingos kraujagyslėms. Vaistažolių perlinės vonios labiau veikia raminančiai, atpalaiduojančiai. Aukštos mineralizacijos vonios gali padėti spręsti sąnarių problemas. Vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems hipertenziją, apkardiją ar kitą panašią diagnozę, purvo vonios gali būti nerekomenduojamos, todėl mineralinės – puiki alternatyva“, – lygina gydytojas.
Jis priduria, jog kuo didesnė mineralizacija, tuo greičiau šiluma yra perduodama į žmogaus organizmą ir apsunkina natūralius termoreguliacinius organizmo procesus, padedančius stiprinti imunitetą.
„Svarbu ir tai, jog vadinimas druskos apsiaustas veikia antibakteriškai, valo odos poras, perduoda naudingų medžiagų ir stimuliuoja odos medžiagų apykaitą, todėl po mineralinės vonios praustis nerekomenduojama – užtenka nusausinti“, – pataria K.Ramanauskas.
Kaip teisingai gerti mineralinį vandenį?
Dar vienas sveikatai reikšmingas kurortų išskirtinumas – mineraliniai vandenys. Visgi, gydytojai pastebi, kad dažnai žmonės nežino nei kaip jį dozuoti, nei kaip gerti teisingai, priklausomai nuo savo sveikatos būklės.
„Mineralinis vanduo geriamu laikomas tuomet, kai ištirpusių medžiagų kiekis neviršija 10 g/l – kiti naudojami išoriškai. Pavyzdžiui, mineralinis vanduo „Druskininkai“ yra aukštesnės koncentracijos – 8 g/l, o įprastai geriamo norma yra 2,3–2,4 g/l. Kiekvienas jų turi savo vartojimo metodiką“, – pristato K.Ramanauskas.
Jis tęsia, jog mažiausios koncentracijos mineralinį vandenį galima gerti kaip įprastą vandenį, o aukštesnės nerekomenduojama ilgiau nei 14 dienų, geriant 3 kartus.
Abu gydytojai tvirtina, jog priklausomai nuo to, ar reikia stimuliuoti, ar raminti virškinamąjį traktą, svarbi ir vandens temperatūra, ir laikas, ir netgi gurkšnių dydis.
„Jei žarnyną reikia stimuliuoti, tuomet dažniausiai mineralinį vandenį siūloma gerti šaltą, dideliais gurkšniais, likus 10–15 minučių iki valgio. Jei žarnynas aktyvus, tuomet rekomenduojama gerti ramiai, lėtai, iki valgio likus bent 45 minutėms“, – aiškina A.Balčius.
Jis apibendrina, jog tarpusavyje jungdami natūralius gamtinius išteklius – mineralinį vandenį, purvą bei gryną orą, – mes skatiname organizmą sveikti, o mintis ir kūną sugrąžiname į vienovę.
Išbandykite miško terapiją
Miško ir gamtos terapijos gidė Monika Peldavičiūtė papildo, jog kiekviena procedūra ar užsiėmimas veikia geriau, kai yra atliekamas sąmoningai, – tai būtina sąlyga sėkmingai miško terapijai.
Ji pristato, jog neseniai Druskininkuose vykusiame Tarptautiniame miškų kongrese mokslininkai iš viso pasaulio aptarė naujausius tyrimus apie miško poveikį sveikatai. Jos teigimu, užsienio pavyzdžiai įrodo, kaip svarbu integruoti šios rūšies terapiją į įvairias gyvenimo sritis.
„Pavyzdžiui, Kosta Rikoje miško terapija yra naudojama reabilitacijai nuo priklausomybių. Kai kuriuose Danijos miestuose ji pasitelkiama „atstatyti“ perdegusius darbuotojus, o Taivane netgi veikia specialios programos senjorams, kurių rezultatai – stulbinantys. Prieš ir po buvo tiriamos programos dalyvių smegenys ir po 12-os savaičių miško terapijos senjorų smegenų funkcijos pasikeitė, o smegenų vaizdas priminė jauno žmogaus“, – Taivano mokslininkų rezultatus pristatytus Tarptautiniame miškų kongrese aptarė gamtos terapijos gidė.
Visgi, ji džiaugiasi, jog miško terapija Lietuvoje domisi vis daugiau žmonių ir netgi užsienio svečiai pastebi būtent mūsų šalį – net kompanija iš Sicilijos karštą saulę iškeitė į rudenėjančius Druskininkus, kuriuose pasinėrė į gamtos terapiją.
M.Peldavičiūtė atkreipia dėmesį, kad nors laikas gamtoje visuomet į naudą, tikrai ne kiekvieną pasivaikščiojimą galima laikyti miško terapija.
„Anksčiau gamtoje būdavome tik tuomet, kai gaudavome iš jos naudos – grybaudami, uogaudami. Tai irgi santykis su gamta, bet jį kurti ar stiprinti galima ir kitaip. Be to, jei eidamas mišku klausau muzikos ar galvoju apie darbą, nervų sistema nepereina į gilų atsipalaidavimą, o būtent tai yra terapijos tikslas“, – aiškina gidė.
Jos teigimu, miško terapija turėtų trukti apie pustrečios valandos. Tuo metu reikia paliesti bent 12 skirtingų tekstūrų, užuosti 5 skirtingus kvapus, vienoje vietoje sustoti bent 20 minučių ir klausytis miško garsų, pastebėti aplinką: „Tai lėta praktika, padedanti pajausti savo kūną. Tačiau to reikia mokytis, ugdyti įprotį – sustoti ir išgirsti save. Jei tai darote su šeimos nariu, kolega, tai gali padėti ir stiprinti tarpusavio ryšį.“
