Spermatozoidų gebėjimas tinkamai judėti moters lytiniais takais, kad pasiektų ir apvaisintų kiaušinėlį, vadinamas judrumu.
„Absoliučiais skaičiais vyrai, kurių bendras judriųjų ląstelių skaičius buvo didesnis nei 120 milijonų (viename mililitre spermos), gyveno 2,7 metų ilgiau nei vyrai, kurių bendras judriųjų ląstelių skaičius buvo nuo 0 iki 5 milijonų“, – teigė pagrindinė tyrimo autorė Kopenhagos universitetinės ligoninės mokslininkė ir medikė Lærke Priskorn.
Palyginus šiuos rodiklius su vidutiniu vyrų gyvenimo amžiumi, galima tikėtis, kad vyras, kurio spermatozoidų judrumas yra labai mažas, gyvens 77,6 metų, o vyras, kurio spermatozoidų judrumas yra labai didelis, – 80,3 metų, teigiama antradienį žurnale „Human Reproduction“ paskelbtame tyrime.
„Tai, kad egzistuoja ryšys tarp spermos kokybės ir ilgaamžiškumo, yra svarbus atradimas, – sakė Stanfordo universiteto Medicinos mokyklos urologijos profesorius, vyrų reprodukcinės medicinos ir chirurgijos direktorius daktaras Michaelis Eisenbergas.
„Buvo ir ankstesnių tyrimų, kurie rodė šį reprodukcinės sveikatos ir bendros sveikatos ryšį“, – teigė M.Eisenbergas.
Naujoje ataskaitoje mokslininkai palygino 1965-2015 m. Kopenhagoje nevaisingumo tyrimus atliekančių vyrų spermos mėginių kokybę. Vėliau vyrų spermos kokybė buvo palyginta su nacionaliniais medicininiais įrašais, kuriuos surinko Danijos nacionalinė sveikatos tarnyba.
„Kuo prastesnė spermos kokybė, tuo trumpesnė gyvenimo trukmė“, – sakė Priskorn.
Judrumo rodikliai paprastai pateikiami procentais, o ne bendrais skaičiais. Pasaulinė sveikatos organizacija mano, kad vyro spermos kiekis yra normalus, jei maždaug 42 proc. spermatozoidų kiekviename ejakuliato mėginyje sugeba nuplaukti į paskirties vietą.
Tačiau mažesnis nei 5 milijonų spermatozoidų judrumas viename spermos mililitre siejamas su sunkia oligospermija arba mažu spermatozoidų skaičiumi, kuris dažnai lemia vyrų nevaisingumą, sakoma tyrime.
M.Eisenbergas sakė, kad vaisingam vyrui normalu, jei spermatozoidų judrumas yra apie 125 mln. spermatozoidų mililitre spermos. Tačiau tai negarantuoja vyrų vaisingumo, sako ekspertai.
Spermos tyrimas – ne tik vaisingumui
Spermograma gali būti atliekama ir vyresnio, ir jaunesnio amžiaus vyrams, ir nebūtinai dėl vaisingumo, bet ir dėl sveikatos gerovės klausimų.
Vyrų spermogramoje yra svarbi informacija apie jų būsimą sveikatą ir gerovę.
„Atrodo, kad vyrų spermogramoje yra svarbi informacija apie jų būsimą sveikatą ir gerovę“, – tikino vienas iš mokslininkų.
Viena iš priežasčių – oksidacinis stresas
Vienas iš atsakymų, paaiškinančių šį ryšį, gali būti oksidacinis stresas, kurį sukelia laisvųjų radikalų siautėjimas. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, galinčios pažeisti DNR ir ląstelių funkcijas bei bet kurios organizmo sistemos ląstelių žūtį.
„Bet koks veiksnys (genetinis, imunologinis, metabolinis, aplinkos ar gyvenimo būdo), didinantis bendrą oksidacinio streso lygį, gali lemti spermos kokybės pokyčius“, – tikino mokslininkas.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, rūkymas, per didelis alkoholio kiekis, saulės poveikis, pesticidai, pramoninės cheminės medžiagos ir oro teršalai – tai tik keletas būdų, kurie aktyvina laisvuosius radikalus.
Organizmas turi būdą, kaip kovoti su šiuo procesu, tai – antioksidantai. Ekspertai teigia, kad antioksidantai, vadinami laisvųjų radikalų valytojais, gali užkirsti kelią daromai žalai.
Nors maisto papildų poveikis laisviesiems radikalams nepasitvirtino, Klivlendo klinikos duomenimis, vaisiai, daržovės, riešutai ir grūdinės kultūros su pagrindiniais vitaminais ir mineralais yra puikūs antioksidantų šaltiniai.
Citrusiniai vaisiai, raudonosios ir žaliosios paprikos bei brokoliai turi daug antioksidanto vitamino C, o riešutai, saulėgrąžų sėklos, špinatai ir brokoliai yra geri vitamino E šaltiniai.
Lašiša ir tunas turi daug seleno, taip pat jų gausu ruduosiuose ryžiuose, kiaušiniuose ir pilno grūdo duonoje.
