Atliekamuose tyrimuose nurodoma keletas konkrečių (ir netikėtų) sveikatai naudingų dalykų, kuriuos lemia sveikas ir aktyvus lytinis gyvenimas. „Healthline“ nagrinėja tuziną labiausiai įrodytų ir įdomiausių išvadų.
Seksas padeda kovoti su peršalimo ligomis ir gripu
Remiantis Vilkeso universitete (JAV) atlikto tyrimo duomenimis, žmonės, kurie seksu užsiima porą kartų per savaitę, turi daug daugiau antikūnų imunoglobulino A (IgA) nei tie, kurie seksu užsiima rečiau nei kartą per savaitę. Ką tai reiškia? „IgA yra pirmoji gynybos nuo peršalimo ligų ir gripo linija. Kitaip tariant, tai – natūralus organizmo resursas, padedantis išvengti virusų ir jų sukeliamų ligų, – sako vienas iš Vilkeso tyrimo tyrėjų Carlas Charnetskis.
Seksas degina kalorijas
Seksas didina kraujotaką ir skatina širdies darbą. Paprasčiau tariant, seksas – tai mankštos forma, kuri kur kas smagesnė nei bėgimas stadione. Tiesa, seksas nesudegina daug kalorijų. Remiantis 2013 m. „The New England Journal of Medicine“ išspausdintu straipsniu, vyras lytinio akto metu gali išeikvoti 21 kilokaloriją. Tačiau tai vis tiek daugiau fizinio krūvio nei sėdint ant sofos priešais televizorių.
Seksas mažina širdies ligų riziką
Daugybė tyrimų parodė, kad aktyvus lytinis gyvenimas glaudžiai susijęs su ilgesniu gyvenimu. Atrodo, kad seksas gali sumažinti širdies priepuolių, insultų ir kitų širdies ligų riziką. 2010 m. Naujosios Anglijos tyrimų institutas atliko didžiulį tyrimą. Jo rezultatai parodė, kad reguliarus lytinis aktyvumas gali ženkliai sumažinti širdies ligų riziką.
Padeda reguliuoti hormonų kiekį
Perkopus 40-50 metų amžiaus ribą dažnai moterų hormonai ima šokti pasiutpolkę ir neigiamai veikia visą jos gyvenimą. Tyrimai rodo, kad reguliarus seksas padeda reguliuoti hormonų kiekį. O sveikas hormonų profilis skatina reguliarų menstruacijų ciklą ir mažina neigiamus menopauzės simptomus.
Seksas gali išgydyti galvos skausmą ir sumažinti kitą fizinį skausmą
Nors neatrodo, kad seksas galėtų padėti numalšinti galvos skausmą, iš tikrųjų jis gali padėti. Kaip? Sekso metu organizme išsiskiria hormonas oksitocinas, kuris natūraliai mažina skausmą. Žurnale „Bulletin of Experimental Biology and Medicine“ paskelbtame tyrime savanoriai, kurie įkvėpė oksitocino garų, o po to jiems buvo įdurta į pirštus, jautė perpus mažesnį skausmą nei kiti, kurie oksitocino neįkvėpė.
Seksas mažina stresą ir kraujospūdį
Orgazmo metu išsiskiriantis oksitocinas turi dar vieną naudą: jis ramina nervus. Su laboratorinėmis žiurkėmis atlikti tyrimai parodė, kad oksitocinas neutralizuoja streso hormono kortizolio poveikį. Seksas taip pat padeda geriau miegoti. Kai jūsų partneris po malonios "kovos" lovoje apsiverčia ir pradeda knarkti, tai ne tik dėl fizinio išsekimo. Oksitocinas ne tik ramina, bet ir specialiai skatina miegą.
Seksas mažina prostatos vėžio riziką
2003 m. Australijos mokslininkai paskelbė tyrimą, kuris parodė, kad kuo dažniau 20-50 metų amžiaus vyrai ejakuliuoja, tuo mažesnė tikimybė susirgti prostatos vėžiu. Pasak tyrimo, 20-mečiai vyrai tikriausiai turėtų ejakuliuoti kartą per dieną. Po metų Nacionalinio vėžio instituto atliktas panašus tyrimas parodė, kad vyrai, kurie ejakuliuoja bent penkis kartus per savaitę, nesvarbu, ar tai būtų seksas, ar masturbacija, rečiau serga prostatos vėžiu.
Seksas mažina krūties vėžio riziką
Moterys taip pat gali pasinaudoti šia sekso kaip prevencinės priežiūros priemone. Tyrimai rodo, kad moterys, turinčios vaginalinius lytinius santykius, dažnai mažiau rizikuoja susirgti krūties vėžiu nei tos, kurios jų neturi.
Seksas didina savivertę ir gerina nuotaiką
Psichologinė sveiko seksualinio gyvenimo nauda yra labai didelė. Jausmas, kad po sekso vaikščiojate tarsi ne ant žemės, trunka ilgiau, nei manote. Sveikas seksualinis gyvenimas lemia ilgalaikį pasitenkinimą savo psichine sveikata ir stiprina gebėjimą nuoširdžiai ir intymiai bendrauti. Seksualiai aktyvūs žmonės rečiau serga aleksitimija – asmenybės sutrikimu, kuriam būdingas nesugebėjimas išreikšti ar suprasti emocijas.
Seksas apsaugo nuo preeklampsijos
Preeklampsija – tai būklė, kai padidėjęs kraujospūdis sukelia kitų organų funkcijos sutrikimus. Ji dažniausiai pasireiškia po 20-os nėštumo savaitės, tačiau kartais gali atsirasti ir anksčiau nėštumo metu ar net po gimdymo.
Keletas tyrimų parodė, kad, jei moteris iki pastojimo turėjo pakankamą sąlytį su partnerio sperma, preeklampsija jai gresia gerokai rečiau. Nyderlandų biologų 2000 m. atlikti tyrimai patvirtino, kad bet kokio amžiaus moterims, kurios reguliariai užsiima oraliniu seksu, ypač toms, kurios oralinio sekso metu nuryja partnerio spermą, preeklampsijos rizika yra daug mažesnė.
Seksas gerina uoslę
Mokslininkai jau seniai žinojo, kad po orgazmo tiek vyrams, tiek moterims padidėja hormono prolaktino kiekis. 2003 m. Kanados mokslininkų grupė atliko bandymą su pelėmis. Jie nustatė, kad prolaktinas skatina kamienines smegenų ląsteles kurti naujus neuronus smegenų uoslės svogūnėlyje – uoslės centre. Vienas iš tyrėjų daktaras Samuels Weissas teigė įtariantis, kad prolaktino kiekio padidėjimas po sekso padeda „formuoti prisiminimus, kurie yra poravimosi elgsenos dalis.“
Seksas didina šlapimo pūslės kontrolę
Sekso metu atliekami dubens judesiai lavina Kėgelio raumenis. Tai tie patys raumenys, kurie kontroliuoja šlapimo tekėjimą. Taigi, daug sekso dabar gali padėti išvengti šlapimo nelaikymo vėliau.
