Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika. Kad taip neatsitiktų, ligonių kasos skatina racionalų, t. y. – saugų, efektyvų antibiotikų skyrimą ir vartojimą. Taip siekiama, kad vaistas visų pirma nepakenktų pacientui, kuo labiau jam tiktų ir kuo efektyviau gydytų jo ligą.
Nors medikų bendruomenei gerai žinoma, kad antibiotikais gydomi tik bakteriniai susirgimai, o virusų šie vaistai neveikia, deja, vis dar nepavyksta išvengti perteklinio antibiotikų vartojimo. Tai didina mikrobų atsparumą ir kelia grėsmę visuomenei, kad ateityje šie vaistai taps nebeveiksmingi.
Šiaulių teritorinėje ligonių kasoje veikiantis nacionalinis Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komitetas atlikęs per pirmąjį šių metų pusmetį ambulatoriniam gydymui išrašytų kompensuojamųjų antimikrobinių vaistų analizę, pastebėjo, kad dalis receptų išrašyti nesilaikant Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąraše (A sąrašas) nustatytų antimikrobinių vaistų skyrimo sąlygų ir Nacionalinių racionalaus antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo rekomendacijų.
Analizuojant per pirmus šešis šių metų mėnesius išrašytų 103,9 tūkst. receptų kompensuojamiesiems antimikrobiniams vaistams duomenis, nustatyta, kad 43 proc. kompensuojamųjų antimikrobinių vaistų receptų išrašymas neatitiko A sąraše nurodytų jų skyrimo sąlygų. Apie 44 tūkst. receptų nurodyta ligos diagnozė nėra įtraukta į A sąrašą arba nurodytas antimikrobinis vaistas nekompensuojamas konkrečiai ligai gydyti.
Atkreiptas dėmesys, kad įvairių gydymo įstaigų gydytojai netinkamai išrašė plataus antimikrobinio veikimo vaistų receptus. Tos gydymo įstaigos buvo informuotos apie rastas neatitiktis ir įpareigotos atidžiau skirti kompensuojamuosius antimikrobinius vaistus.
„Girdime apie įvairius atvejus, žinome, kad kartais ir pacientai spaudžia gydytojus skirti vieną ar kitą vaistą. Tačiau sprendimas skirti vaistą turi būti pagrįstas mediciniškai.
Tai padaryti padeda greiti, patikimi ir vis labiau prieinami diagnostiniai tyrimai, finansuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo“, – sako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja, Vaistų komiteto pirmininko pavaduotoja Dalia Ozolienė.
Pasak jos, šiemet įsigaliojo itin svarbi naujovė nustatant antibiotikų poreikį pacientui. Dabar A grupės beta hemolizinio streptokoko greitąjį testą šeimos gydytojas gali nemokamai atlikti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Šis greitasis testas leidžia suprasti, kokių konkrečių antibiotikų reikia.
Toks tyrimas atliekamas pacientui, susirgusiam ūmine viršutinių kvėpavimo takų infekcine liga (tonzilitu, faringitu), kai turi būti priimamas sprendimas, ar reikia skirti antibakterinį gydymą.
Nustačius streptokoką, tikslinga skirti riboto veikimo spektro peniciliną. O atskirti, ar infekcija yra virusinė ar bakterinė, padeda C reaktyvinio baltymo tyrimas (CRB), kurį taip pat nemokamai pacientui gali skirti šeimos gydytojas.
Specialistė primena, kad pats vaistas turi būti parenkamas tinkamas, pavyzdžiui, antibiotikai negydo virusinių ligų, todėl neturėtų būti skiriami ir vartojami sergant gripu ar kitomis virusinėmis ligomis. Todėl medikai turėtų skirti vaistus tik atlikę tyrimus. Taip pat labai svarbu, kad gydytojas pacientui skirdamas vaistą suteiktų tikslią ir aiškią informacija apie jo būklę.
„Vaistininkai yra įpareigoti paklausti pacientų, ar šie žino, kaip vartoti vieną ar kitą vaistą. Tačiau dažnas žmogus palinksi žinąs ir tuo konsultacija pasibaigia. Ragintume ne klausti, o dar kartą akcentuoti, kaip ir kokiu periodiškumu vaistas turi būti vartojamas, kokie produktai ar gėrimai nedera kartu. Šią informaciją reikėtų užrašyti pacientui ant dėžutės ar lapelio“, – sako specialistė.
Lotynų kalbos žodis rationalis reiškia „protingas, apgalvotas“. Kaip tvirtina D. Ozolienė, vadovaudamiesi šiuo principu gydytojai ir turėtų skirti pacientams vaistus, o šie – juos vartoti.
Racionalus vaistų vartojimas – tai saugus, efektyvus vartojimas. Taip siekiama, kad vaistas visų pirma nepakenktų pacientui, kuo labiau jam tiktų ir kuo efektyviau gydytų jo ligą. Čia atsakingos yra trys šalys: pacientai, vaistus skiriantys medikai ir vaistininkai.
