Visą pokalbį rasite Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir ligoninės „Youtube“ kanale.
Sveiki plaučiai tokie, kurių nejaučiame
Plaučiai yra pagrindinis žmogaus kvėpavimo organas, atsakingas už deguonies tiekimą visoms mūsų organų sistemoms. Dažniausiai apie juos pagalvojame, pajutę įvairių ligų simptomus. O kokie plaučiai yra sveiki?
„Atsakysiu pavyzdžiu ne iš medicinos: jei įmonės vadovas dirba gerai, jo vadovavimo niekas nejaučia. Taip ir su sveikais plaučiais – sveikų plaučių mes neturėtume jausti. T.y. nėra jokio kosulio, skrepliavimo ar papildomų garsų kvėpuojant. Dar galima pasakyti, kad plaučiai yra toks organas, kuris reikalingas ir būnant ramybės būsenos, ir fizinio krūvio metu. Sveiki plaučiai labai gerai prisitaiko ir prie pasyvaus buvimo, ir prie papildomo krūvio, pvz., bėgant ar kažką fiziškai dirbant. Skirtingai nuo kitų organų, plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos, t.y. visą laiką turi kontaktą su ja – dulkelėmis, mikroorganizmais ir panašiais dalykais. Bet plaučiai prie to yra prisitaikę, dėl to mes paprastai nereaguojame į menkus dirgiklius. Tarkime, ateiname į patalpą, kurioje buvo ar yra rūkoma, žmonės prisikvėpinę. Jei žmogaus plaučiai sveiki, jis nesureaguos – nekosės, nedus, nes plaučiai yra išmokę tam tikrus aplinkos dirgiklius toleruoti“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytojas pulmonologas ir pridūrė, jog kitaip bus, jei žmogaus plaučiai pažeisti.
Kokie yra LOPL simptomai?
Medikai priskaičiuoja apie 500 plaučių ligų, visgi dažniausios yra dvi – lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) ir plaučių uždegimas. Medikas paaiškino, kuo jos skiriasi ir kaip galima būtų jų išvengti.
„PSO reguliariai skelbia, nuo ko dažniausiai mirštama pasaulyje. Pirmas dvi vietas užima širdies ir kraujagyslių ligos, o toliau dominuoja kvėpavimo ligos. T.y. LOPL yra trečioje vietoje, plaučių uždegimas – ketvirtoje, toliau rikiuojasi plaučių vėžys ir tuberkuliozė. Kalbant apie LOPL, tai iš tiesų jos būtų galima išvengti. Deja, galiu tik liūdnai konstatuoti, kad daug žmonių metų metus šitą ligą „kviečiasi“ rūkydami arba savo aplinkoje nuolat susidurdami su plaučius žalojančiais kitais veiksniais. Šiai ligai būdingas požymis – susidaranti bronchų obstrukcija. Kitaip tariant, bronchai siaurėja, o procesas vyksta pamažu. Taip pat pamažu ardomas plaučių audinys ir vyksta negrįžtami plaučių pokyčiai“, – apie lėtinės obstrukcinės plaučių ligos simptomus pasakojo prof. E.Danila.
Jis pažymėjo, kad ši liga ilgus metus „slepiasi“. Ryškių simptomų nejaučiantys žmonės, nors ir žinodami apie galimą rūkymo riziką, į medikus vengia kreiptis.
„Daugeliu atvejų liga yra nuspėjama ir išvengiama. Deja, nors pacientai edukuoti (ant kiekvieno cigarečių pakelio yra įspėjimai), toliau rūko“, – apgailestavo medikas.
Aplinkos užterštumas LOPL atsiradimui taip pat turi įtakos. Didžiausią – nesaugi darbo aplinka. „Didelę riziką susirgti LOPL turi darbuotojai, kurie savo darbe nenaudoja individualių apsaugos priemonių ir turi didesnį sąlytį su įvairiomis dalelėmis. Lietuvoje tai aktualiausia būtų dirbantiems medienos, tekstilės, cemento pramonėje, kur nuolat cirkuliuoja įvairios statybinės dulkės ir kai kurios kitos žalojančios dalelės. Kaip ir rūkant, tos medžiagos įkvepiamos į plaučius ir sukelia uždegimą, kuris padaro struktūrinius bronchų ir plaučių pokyčius“, – sakė gydytoja pulmonologas.
Tuo metu kietosios dalelės, kurių užterštumas gyvenamojoje aplinkoje neretai viršija leistinas normas, LOPL atsiradimui didesnės įtakos neturi. Jų poveikis stipresnis plaučių vėžio rizikai.
Pagrindiniai LOPL simptomai yra šie:
- Lėtinis kosulys ir lėtinis skrepliavimas. Labiausiai tai pastebima ryte, kai žmogui pabudus norisi iškosėti susikaupusius skreplius. Svarbu: lėtinis kosulys – toks kosulys, kuris trunka ilgiau nei tris mėnesius.
- Dusulys. Pirmiausia jis pasijaučia fizinio krūvio metu, vėliau – ir ramybės būsenoje. Pasak gydytojo, labai dažnai būtent pajutę dusulį pacientai kreipiasi į medikus ir jiems diagnozuojama LOPL. Deja, tokiu atveju pakitimai plaučiuose ir bronchuose jau būna tokie, jog įmanoma ligą tik šiek tiek pristabdyti.
Paprastai tai – suaugusių žmonių liga
Būtent dėl veiksnių, turinčių didžiausią įtaką LOPL atsiradimui, šia liga vaikai paprastai neserga. „Paprastai, kad atsirastų LOPL, reikia 10–15 metų rūkymo. Žinoma, jauni žmonės gali sirgti, jeigu jie pradėjo rūkyti anksti. Kai kuriais atvejais rūkyti pradedama dar mokykloje, kartais – net pradinėse klasėse. Tuomet, žinoma, rizika susirgti yra. Ir dažniausiai taip ir būna: kai rūkymo „stažas“ būna 10–15 metų, ypač jeigu kasdien surūkoma po pakelį, atsiranda LOPL simptomai“, – kalbėjo medikas, priminęs, kad susirgti LOPL rizikuojama ir esant pasyviam rūkymui:
„Jeigu žmogus ilgą laiką ne savo noru, bet visgi yra priverstas pasyviai rūkyti (pvz., šeimoje, darbo aplinkoje), tas irgi turi įtakos atsirasti LOPL. Pasitaiko, kad susideda keli veiksniai: žmogus kartais parūko ir nuolat yra pasyvaus rūkymo aplinkoje – tai irgi didina riziką išsivystyti LOPL.“
Kaip diagnozuojama LOPL? Pasak prof. E.Danilos, nustatyti šią ligą labai paprasta – užtenka vieno plačiai naudojamo tyrimo. Problema kita. „Labai dažnai rizikos veiksnių turintys žmonės laiku nesikreipia. Jie mąsto: „Na, rūkau. Kartais pakosčiu. Kas čia tokio?“. Dar blogiau, kad atėję pas gydytoją dėl bet kurios kitos priežasties, vengia pasakyti apie kosulį ir skrepliavimą. Jeigu gydytojas sąmoningai neklausia apie rūkymą ir kosulį, pacientas pats nepasisakys. Deja, dėl to ankstyvieji požymiai pražiūrimi“, – apgailestavo gydytojas pulmonologas.
LOPL patvirtinama arba atmetama, atlikus spirometriją – tyrimą, kurio metu specialiu prietaisu spirometru matuojamas įkvepiamo ir iškvepiamo oro kiekis. Jo metu nustatoma, ar yra bronchų obstrukcija, kitaip tariant – susiaurėjimas.
„Ligos progresavimą galima sustabdyti – reikia nutraukti paciento kontaktą su dirgikliu, kuris gali būti rūkymas arba plaučius žalojanti aplinka. Tačiau svarbu suprasti, kad svarbu visiškai pašalinti dirgiklį ir duoti laiko. Pacientai dažnai sako: „Aš jau mažiau rūkau.“ Tačiau tai ligos nesustabdys, nes kiekviena cigaretė daro poveikį. Tyrimai rodo, kad visiškai nustojus veikti žalojančiam veiksniui, trumpiausias laikas, kai pasiekiama tam tikrų rezultatų, yra maždaug du mėnesiai“, – kalbėjo Santaros klinikų gydytojas pulmonologas.
Vaistai – ne panacėja
Kalbant apie LOPL gydymą, jis gali būti medikamentinis ir nemedikamentinis. „Vaistai ligos nesustabdo, bet palengvina simptomus. Jie sumažina uždegimą, praplečia bronchus. Paradoksalu, bet nemedikamentinės priemonės yra daug veiksmingesnės ir daug svarbesnės. Kodėl? Dažniausiai simptomus jaučiantis žmogus pradeda save riboti, pvz., mažiau judėti, ir tarsi prisitaiko. Tačiau būtent nejudrumas padaro meškos paslaugą. Paaiškinsiu kodėl: patys plaučiai raumenų neturi, todėl visame procese dalyvauja krūtinės raumenys, tarpšonkauliniai ir kt. Pradėję nykti, jie sumažina plaučių ventiliaciją. Tai vienas dalykas. Kitas – kad dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, žmogus neretai izoliuojasi. Blogėja jo nuotaika, emocinė būklė – užsisuka ydingas ratas, vedantis į gilesnę ligą“, – apie nemedikamentinių priemonių įtaką pacientų, sergančių LOPL, būklei, pasakojo prof. E.Danila, pacitavęs ir Spartos gyventojus: „Dar senovės spartiečiai žinojo, kad „sveikame kūne, sveika siela.“ Dabar tai jau įrodyta ir mokslo.“
Dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo nykstant raumenims, padidėja žmogaus imlumas infekcijoms. Tai – dar vienas svarbus momentas, kurį išskyrė Santaros klinikų gydytojas pulmonologas.
„O žmogui, sergančiam LOPL, bet kokia infekcija – dar vienas žingsnelis link pablogėjimo ir mirties. Pacientams dažnai sakau, kad, sergant LOPL, geriau sverti 2 kg daugiau nei mažiau. Todėl prie tinkamo fizinio aktyvumo dar pridėčiau ir pilnavertę mitybą – neturėtų būti ribojami riebalai, baltymai ir kitos organizmui svarbios medžiagos“, – pabrėžė medikas.
Sergantiems LOPL rekomenduojama kasdien 20–30 min užsiimti įvairia fizinio aktyvumo veikla. Pasak prof. E.Danilos, tai neturėtų būti vien vaikščiojimas, ką dažnai renkasi tokie pacientai. Į treniruotes reikėtų įtraukti visoms raumenų grupėms skirtų pratimų ir veiklų: jėgos, ištvermės, lankstumo ir kt. Tuomet efektas bus labai geras.
Ar sergant LOPL svarbūs kvėpavimo pratimai? Anot gydytojo, oro balionų pūtimas ir panašūs pratimai neturi jokios prasmės. Kur kas naudingiau kasdien atlikti jau minėtus fizinio aktyvumo pratimus.
Kokios dažniausios plaučių uždegimo priežastys? Kaip paprastai jis gydomas? Plačiau apie plaučių uždegimą išgirsite VUL Santaros klinikų socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje ir ligoninės „Youtube“ kanale.
Parengė Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė
