Po maudynių ežere – viduriavimas: epidemiologė apie tykančias žarnyno bakterijas

Suviduriavote po maudynių ežere? Taip gali būti, jei vandens telkinio vanduo užterštas ligų sukėlėjais. Dažniausios bėdos po maudynių užterštame vandenyje – žarnyno infekcijos, odos bėrimai. Pasak gydytojos epidemiologės Aušros Bartulienės, maudantis reikėtų stengtis, kad vanduo nepakliūtų į burną, taip pat patariama nesimaudyti bent parą po smarkios liūties.
Tikėta, kad toks apsiprausimas turi magišką galią (asociatyvinė nuotr.)
Maudynės / Unsplash nuotr.

Sukėlėjai dažnai patenka per burną

Su vandeniu gali plisti:

  • ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.),
  • virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.),
  • žarnyno pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis),
  • helmintai (Toxocara, Schistosoma).

Gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sako, kad ligų sukėlėjai, patekę į žmogaus organizmą, gali sukelti įvairius negalavimus, dažniausiai ūminę žarnyno infekciją, pasireiškiančią viduriavimu. Taip pat gali atsirasti įvairių odos bėrimų.

„Ligos sukėlėjai dažniausiai į žmogaus organizmą patenka per burną, nurijus užteršto vandens. Taip pat žmogus užsikrečia kontaktuodamas su vandeniu, kuriame yra cerkarijų (vandens paukščių kraujo sistemoje parazituojančių šistosomų lervų).

Ligos sukėlėjai dažniausiai į žmogaus organizmą patenka per burną, nurijus užteršto vandens.

Maudantis, žuvaujant, plaunant skalbinius cerkarijos prasiskverbia į odą ir sukelia dermatitą“, – sako gydytoja A.Bartulienė.

Maudynės užterštuose vandens telkiniuose pavojingesnės mažiems vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims.

Kaip sumažinti riziką

Pasak gydytojos epidemiologės A.Bartulienės, atvirų telkinių vanduo labiausiai būna užterštas pavasarį, nutirpus sniegui, ir po smarkių liūčių, kai ant kranto esančios šiukšlės, žmonių, gyvūnų išmatos, netvarkingų lauko tualetų turinys, po iškylų palikto maisto likučiai patenka į vandenį: „Smarkiai užterštas vanduo jau negali apsivalyti savaime, todėl įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems patogenams ilgai išlikti gyvybingiems ar net pasidauginti.“

Todėl svarbu sutvarkyti ežerų, upių, tvenkinių bei kitų atvirų vandens telkinių pakrantes, neteršti jų žmonių bei gyvūnų išmatomis, įvairiomis šiukšlėmis ar kitomis atliekomis.

Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ežeras
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Ežeras

„Maudymosi sezono metu, po stiprių liūčių reikėtų bent parą nesimaudyti atviruose vandens telkiniuose. Maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną.

Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, taip pat šiuo vandeniu neplauti daržovių, vaisių ar indų“, – sako gydytoja epidemiologė A.Bartulienė.

Maudyklų vandens kokybės tyrimai

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (SMLPC) atlieka maudyklų vandens kokybės tyrimus. Visuomenei informacija apie maudyklų vandens kokybę skelbiama ir savivaldybių interneto svetainėse.

O stenduose prie paplūdimių skelbiami naujausi maudyklų vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis