„Ar gali būti mirtis nuo širdies ir kraujagyslių ligų pirmas ir paskutinis simptomas? Taip, gali būti“, – sako J. Badarienė.
Ji pasakoja atvejį, kai žmona suskubo kviesti greitąją 52-ejų vyrui, kuris staiga pasijuto blogai, jam aptemo akyse, pajuto stiprų krūtinės spaudimą, prarado sąmonę, išnyko kvėpavimas. Artimiesiems nebeapčiuopus pulso šie pradėjo gaivinimą, tačiau išgelbėti vyro nepavyko. Moters teigimu, sutuoktinis buvo gana sveikas, tačiau buvo nustatytas padidėjęs arterinis spaudimas, cholesterolio koncentracija, nesigydė, rūkė.
„Pagal mirčių struktūrą Lietuva priklauso labai didelės kardiosvakulinės rizikos grupei. Pagal 2021 metų duomenis, 43 proc. vyrų mirčių susiję su širdies ir kraujagyslių ligomis, moterų– 53 proc.“, – sako gydytoja.
Anot jos, koreguojant arterinę hipertenziją, nerūkant, mažinant padidėjusią lipidų koncentraciją kraujyje sergamumą ir mirtingumą nuo širdies kraujagyslių ligų galima sumažinti net 80 procentų.
Prevencinė programa vyrams ir moterims
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa Lietuvoje įgyvendinama apie 20 metų. Nuo 2023-ųjų gegužės joje nemokamai gali dalyvauti sveiki 40-60 metų amžiaus tiek vyrai, tiek moterys, nesergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Anksčiau šioje programoje dalyvauti buvo kviečiami vyrai nuo 40 iki 54 metų ir moterys nuo 50 iki 64 metų.
Anksčiau visi prevencinėje programoje dalyvaujantys žmonės buvo kviečiami tikrintis sveikatos kartą per metus. Nuo šiol, esant mažai ir vidutinei rizikai, kartą pasitikrinę pacientai pakartotinės patikros pas gydytoją bus laukiami po ketverių metų. Tie, kurie turi didelę riziką, bus kviečiami tikrintis kas dvejus metus, o turintys labai didelę riziką – kasmet.
Jei gydytojas nustato, kad širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė yra labai didelė, siunčia pacientą į specializuotus centrus išsamiau ištirti. Prireikus – skiriamas gydymas. Svarbu žinoti, kad nemokamai gali būti nustatoma gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracija kraujyje, atliekama elektrokardiograma ir kiti tyrimai, parodantys, ar žmogus priskirtinas didelės rizikos grupei.
Pabrėžiama, kad kuo anksčiau bus sukoreguoti rizikos veiksniai ir pradėtas gydymas, tuo didesnė tikimybė, kad bus išvengta širdies ir kraujagyslių ligų rizikos. Norintys dalyvauti programoje turi kreiptis į šeimos gydytoją.
Pagal programą, pacientai, turintys didelę ir labai didelę riziką sirgti kardiovaskulinėmis ligomis ir dalyvaujantys prevencinėje programoje, prižiūrint šeimos gydytojui turi įgyvendinti šešių mėnesių trukmės priemonių planą, kurio metu koreguojami turimi rizikos veiksniai. Kiekvienas pacientas po pusmečio turi atvykti į konsultaciją, per kurią gydytojas įvertina, ar rizikos veiksniai sukontroliuoti. Jeigu programoje dalyvaujantis asmuo po pusmečio nepasirodys pas šeimos gydytoją, bus laikoma, kad jam nebuvo suteikta prevencinė paslauga.
Svarbu koreguoti rizikos veiksnius
Gydytojos teigimu, siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų ar sušvelninti jų požymius, būtina visapusiškai įvertinti rizikos veiksnius ir kiek įmanoma juos sumažinti. Rizikos veiksnių esama įvairių ir visi jie svarbūs vertinant žmogaus būklę.
„Vydūnas yra sakęs: „...gyventi paprastai ir saikiai, vengti lepumo, valdyti savo prigimtį, nebūti žmonių ir dalykų vergu, miklinti nuolatos savo kūną, dvasią ir sielą“, – priminė J. Badarienė.
Arterinė hipertenzija. Kardiologės J. Badarienės teigimu, vienas dažniausių širdies ir kraujagyslių ligas nulemiančių veiksnių – arterizė hipertenzija, diagnozuojama tiek vyrams tiek moterms. Arterizė hipertenzija diagnozuojama tuomet, kai gydymo įstaigoje išmatuotas arterinis spaudimas būna didesnis nei 140/90 ir tokie rodikliai užfiksuojami daugiau nei du kartus. Medikė pabrėžia, kad priklausomai nuo žmogaus amžiaus siekiama kraujo spaudimą sumažinti.
Padidėjusi cholesterolio koncentracija – tai dar vienas rizikos veiksnys, galintis sukelti aterosklerozę. Tyrimais medikai siekia išsiaiškinti tiek bendrą cholesterolio koncentraciją, tiek gerojo bei blogojo cholesterolio rodiklius kraujyje.
Fizinis aktyvumas. J. Badarienės teigimu, gyvenimo būdo korekcija turi būti nuolatinis palydovas. Žmogų nuo pat gimimo turi lydėti fizinis aktyvumas, sveika mityba. Per savaitę rekomenduojama 150-300 minučių vidutinio intensyvumo arba 75-150 didelio intensyvumo veiklos. Papildomai rekomenduojama atlikti jėgos pratimus. Anot gydytojos, Europos kardiologų kongrese pabrėžta, kad jei nepavyksta pajudėti laikantis laiko rekomendacijų, svarbu nenuleisti rankų ir rasti bent kiek laiko judesiui – lipti laiptais ir pan.
Rūkymas laikomas itin svarbiu širdies ir kraujagyslių ligas sukeliančiu veiksniu, kurio atsisakyti rekomenduojama nepriklausomai nuo žmogaus svorio.
„Gajus mitas apie elektronines cigaretes. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad elektroninio nikotino sistemos sukelia priklausomybę ir daro žalą. Paaugliai turi dvigubą rūkymo riziką – jos vis labiau populiarėja kaip įprastų cigarečių alternatyva, tačiau dauguma rūkančiųjų tampa dvigubais vartotojais, tiek elektroninių cigarečių, tiek įprasto tabako“, – teigė kardiologė.
Miegas. J. Badarienės teigimu, anksčiau Pasaulio sveikatos organizacija pagrindiniais širdies ir kraujagyslių veiksniais įvardijo tris faktorius – arterinę hipertenziją, cholesterolio koncentraciją, rūkymą, tačiau pastaraisiais metais JAV širdies asociacija atnaujino rizikos veiksnius ir skelbia, kad jų yra aštuoni. Be jau minėtų – padidėjęs kūno svoris, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje, mažas fizinis aktyvumas.
„Visai naujas rizikos veiksnys, mane šiek tiek nustebino – tai miego trūkumas“, – teigė kardiologė.
Mažiau nei penkios valandos miego per parą padidina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Miego trukmė turėtų siekti 7-8 valandas.
