Toms Zalmanis, sveikatos technologijų kūrėjo ir investuotojo „Kilo Health“ sveikatos kategorijos vadovas, įsitikinęs, kad skaitmeniniai sprendimai niekada visiškai nepakeis gydytojo, tačiau jie gali atlikti vadinamąją „antrojo piloto“ funkciją ir pasitarnauti kaip papildomas duomenų šaltinis, padedant suvaldyti varginančius lėtinius negalavimus, kaip diabetas ar širdies ir kraujagyslių ligos.
Nauji skaitmeniniai įrankiai, kuriuose naudojamas dirbtinis intelektas, suteikia pacientams galimybę kontroliuoti savo sveikatą, neišeinant iš namų. Į kokias naujoves verta atkreipti dėmesį?
Sveikatai žalingų įpročių analizė
T. Zalmanis pasakoja, kad šiuolaikinėse programėlėse dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi dėka įdiegiami virtualūs asistentai, nuotolinio sveikatos stebėjimo funkcijos ir atliekamos sudėtingos duomenų analizės, kas leidžia nuspėti gresiančių ligų simptomus ir užkirsti joms kelią.
Pavyzdžiui, diabeto valdymui ir prevencijai skirta programėlė „Klinio“ padeda diabetu sergantiems ir didelę riziką susirgti šia liga turintiems žmonėms stebėti ir fiksuoti savo kasdienės mitybos įpročius, sportuoti, sekti cukraus kiekį kraujyje, edukuoja apie ligą ir sveiką gyvenimo būdą.
Šiuo metu programėlė yra prieinama 7 kalbomis, ja naudojasi žmonės iš 192 šalių, o aktyvių vartotojų skaičius jau perkopė 180 tūkstančių.
„Kad ir kaip būtų gaila, diabetas atsidūrė mūsų dėmesio centre, nes ši liga aktuali itin didelei daliai žmonijos.
JAV buvo pirmoji rinka, į kurią orientavomės, tačiau akivaizdu, kad diabetas yra didžiulė problema globaliu mastu. Skaičiuojama, kad juo serga vienas iš dešimties pasaulio gyventojų“, – akcentuoja T. Zalmanis.
Jo teigimu, vienas iš pagrindinių dirbtiniu intelektu paremto sveikatos stebėsenos privalumų yra nuoseklus surinktos informacijos apie paciento įpročius sisteminimas.
Tai padeda laikui bėgant išsamiai suprasti savo sveikatos ir gyvenimo būdo ypatumus, daromas klaidas ir jų vengiant ateityje pagerinti sveikatos būklę.
Virtualūs sveikatos asistentai
Kuriant skaitmeninius įrankius, juos tobulinant ir pritaikant vartotojams, svarbu įtraukti ir medikus. Pasak T. Zalmanio, jų indėlis ypač vertingas – jie savo darbo praktikoje pirmieji pamato, ko pacientams trūksta ir kas būtų naudinga.
Diegiami technologiniai sprendimai taip pat leidžia nuo gydytojų pečių nuimti dalį rutininių darbų ir juos perleisti virtualiems asistentams pacientų mobiliosiose programėlėse.
Jis dalinasi pavyzdžiu, kad idėja sukurti širdies bei kraujagyslių sveikatą sekti padedantį įrankį „Cardi Health“ gimė gydytojui kardiologui Robertui Pranevičiui, vienam iš startuolio bendraįkūrėjų.
Praktikuojantis gydytojas pastebėjo, kad pacientai pas jį lankosi nešini užrašų knygelėmis, kuriose kruopščiai susirašo kraujo spaudimo duomenis.
„Gydytojas, kuris su mumis bendradarbiauja iki šiol, tuomet susimąstė, kad turėtų būti veiksmingesnis būdas sveikatos informacijai fiksuoti ir analizuoti.
Be to, kai pacientas gydytojui parodydavo užrašų knygelėje surašytus kraujo spaudimo duomenis, specialistas galėjo tik spėlioti, kodėl spaudimas įtartinai pakilo ar nukrito“, – pasakoja pašnekovas.
T. Zalmanio teigimu, 99,9 proc. savo laiko žmogus praleidžia nestebimas gydytojo, o pas medikus apsilanko kelis kartus per metus ir tų 20-30 minučių trukmės konsultacijų metu sunku daryti išvadas, neturint aiškių duomenų.
Be kraujo duomenų fiksavimo „Cardi Health“ taip pat leidžia suvesti kitus žmogaus sveikatos rodiklius, medikamentų vartojimo grafiką, širdies ritmo pokyčius, pagal duomenis siūlo mitybos bei fizinės apkrovos planus. Programėlė daug dėmesio skiria edukacijai, neseniai įdiegtas vadinamasis maistingumo vertinimas.
„Asmuo reguliariai fiksuoja, ką valgo, o mes šiuos duomenis išanalizuojame ir pateikiame vertinimą bei įžvalgas, ką daryti, kad mityba būtų maistingesnė.
Pavyzdžiui, jeigu šią savaitę 5 kartus smaližiavote ledais, mes jums pasiūlysime saldumynų poreikį verčiau patenkinti sauja braškių“, – patobulinimą apibūdina T. Zalmanis.
Sugeneruodamos suasmenintus pasiūlymus, dirbtinio intelekto valdomos rekomendacijų sistemos žymiai pagerina bendrą paciento savijautą ir prisideda prie didesnės ligų prevencijos.
Ateityje – dar daugiau galimybių
Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad sparčiai tobulėjant mašininiu mokymusi, loginiais sprendimais ir statistiniais duomenimis pagrįstiems dirbtinio intelekto įrankiams, sveikatos sektorius gali pasikeisti neatpažįstamai.
„Dirbtiniu intelektu paremti sprendimai taps nebe pagalbiniais, bet pagrindiniais žaidėjais, ir skatins pacientus daugiau rūpintis savo sveikata.
Netolimoje ateityje vis plačiau naudojant duomenų analizę realiuoju laiku, sveikatos priežiūra taps labiau individualizuota, prieinamesnė ir efektyvesnė, o tai iš principo pakeis mūsų požiūrį į sveikatą“, – sako T. Zalmanis.
Jis numato, kad interneto ryšio plėtra, tobulėjančios nuotolinės sveikatos stebėjimo technologijos, kaip išmanieji įrenginiai „Apple Watch“ ar „Oura ring“, padės sveikatos priežiūros paslaugas suteikti platesniam žmonių skaičiui, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.
Tai sveikatos priežiūros procedūras pavers paprastesnėmis, sumažins išlaidas ir prisidės prie geresnių pacientų sveikatos rezultatų, o tai ištrins ribas tarp namų ir sveikatos priežiūros įstaigų.
Taip pat T. Zalmanis atkreipia dėmesį, kad norint, jog dirbtinis intelektas būtų tikrai veiksmingas, reikalinga prieiga prie išsamios ir tikslios paciento informacijos, todėl būtina užtikrinti patikimą duomenų apsaugą.
„Diegiame pažangius šifravimo protokolus ir laikomės griežtų duomenų privatumo taisyklių, kad apsaugotume vartotojų informaciją.
Mūsų sistemos sukurtos su saugiais duomenų perdavimo kanalais ir patikimais autentifikavimo mechanizmais, kad būtų išvengta neteisėtos prieigos.
Be to, naudojame saugius debesų saugyklos sprendimus ir reguliariai atliekame saugos auditus“, – naudojamas saugumo priemones įvardina pašnekovas.
