Vaidas – apie demencija sergančią mamą: „Ji nesuvokė, kas darosi, nors visą gyvenimą bijojo šios ligos“

Kas yra demencija, kuo ji skiriasi nuo kitų lėtinių galvos smegenų sutrikimų? Kokie požymiai ją išduoda ir kokios pagalbos Lietuvoje sulaukia ja susirgę žmonės bei jų artimieji, pasakoja du pašnekovai – demencija sergančią mamą turintis Vaidas (pavardė redakcijai žinoma – 15min past.) ir LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatre Jurgita Knašiene.

Pirmieji požymiai – mėgstamos veiklos atsisakymas

Demencija sirgo Vaido močiutė – mamos mama, tad, kaip pats sako, dar prieš mamos ligą jiedu su sese žinojo, kaip ji atrodo. „Pirmieji požymiai mamai pasireiškė, kai jai buvo maždaug 68-eri. Nors buvo jau pensijoje, ji buvo labai socialiai aktyvi. Turėjo reikalų su bažnyčia, lankydavo daug žmonių, bendraudavo. Mama buvo labai žingeidi. Pats pirmasis pasikeitimas turbūt buvo tai, kad ji pradėjo nebenorėti naudotis kompiuteriu, nors iki tol tą mėgo daryti ir jai tai puikiai sekdavosi. Netrukus pradėjo vengti socialinių kontaktų. Prasidėjo įvairios lėtinės ligos. Galiausiai atsirado ir atminties spragos: kažką pasakai, susitari, o mama čia pat užmiršo. Tada mes su sese sureagavome ir nuėjome pas gydytojus“, – pasakojo Vaidas.

Pasak vyro, pati mama nesuvokė, kas jai darosi, kad reikėtų pagalbos, nors visą gyvenimą bijojo demencijos, kuria sirgo ir jos pačios mama.

„Pas gydytojus nuėjome be didelių įkalbinėjimų – mama nėra iš besipriešinančių. Bet savarankiškai viena pati ji to nedarydavo – reikėdavo mums ją „priprašyti“ ir palydėti. Atlikus pirmąjį psichologinį tyrimą, jis neparodė demencijos. Tačiau nuvykus į vieną iš Klaipėdos ligoninių pas gydytoją psichiatrą jis patvirtino, kad liga yra. Tuo metu atminties spragos buvo didesnės, taip pat atsirado jautrumas aplinkai: verkimas dėl menkniekių, pyktis dėl mažmožių. Atsirado toks dirglumas. Gydytojai išrašė vaistų – ir demencijai, ir antidepresantų“, – pasakojo Vaidas.

Shutterstock nuotr./Sergant demencija ilgainiui žmogus nebepamena daugelio dalykų

Būtina kasdienė artimųjų globa

Diagnozės nustatytas – vienas žingsnis. Antrasis ir dažnai vienas sudėtingiausių demencija sergantiems žmonėms yra paskirtų vaistų reguliarus vartojimas. Kaip įkalbėti žmogų gydytis, kai jis nepripažįsta arba nesupranta, kad serga demencija?

„Pas mus viskas vyksta per įkalbinėjimus. Tai galiu sakyti, kad gerti vaistus mamą įkalbėjome. Manau, kad padėjo, jog mama daug metų vartojo kraujo spaudimą mažinančius vaistus, vitaminus. Ji turi tokią vaistų dėžutę, kuri sudalinta dienomis ir valandomis. Todėl paskirtais naujais vaistais demencijai valdyti mes tiesiog papildėme tos dėžutės „kišenėles“. Vaistus į dėžutę sudedame mes, taip pat nuolat kalbame, primename mamai, kad juos reikia išgerti, kad nuo to jai bus geriau. Vaistais dažniausiai rūpinasi tėtis – abu tėvai kol kas gyvena savarankiškai, atskirai nuo mūsų su sese“, – sakė vyras.

Pasak jo, garbaus amžiaus tėčiui taip pat nebuvo lengva suprasti, kas darosi su jo žmona: „Turbūt iki galo jis ir dabar nesupranta, kaip su tuo gyventi. Tikrai sunku priimti žmogų, kuris per porą metų visiškai pasikeitė.“

Sunku buvo ir kitiems: „Susirgus mamai pirmiausia reikėjo mums patiems susivokti, ką daryti. Taip pat padėti tėčiui susitaikyti. Teko tėčiui daug kartų aiškinti, kad normalu, jog mama nebegali pasidaryti valgyti, kad, jeigu ir įsidėjo kažką į lėkštę, ji gali užmiršti, kas toje lėkštėje...“

Turbūt iki galo jis ir dabar nesupranta, kaip su tuo gyventi. Tikrai sunku priimti žmogų, kuris per porą metų visiškai pasikeitė.

Apie demencijos profilaktiką daug kalbama. Vaidas neslepia, jog šeimoje taip pat bandė taikyti tam tikrus metodus, kurie, kaip rodo tyrimai, padeda pristabdyti demenciją. „Bandė spręsti kryžiažodžius. Tačiau, manau, kad per vėlai tai pradėjome – jau kai simptomai prasidėjo, kai su kompiuteriu nebenorėjo dirbti, reikėjo. O vėliau nepadėjo jau niekas“, – sakė vyras.

Demencija sergantiems žmonėms ypač svarbu, kad gyvenamoji aplinka būtų pažįstama ir jiems pritaikyta. Neretai jiems sutrinka ir vestibiuliarinis aparatas, dėl ko pasidaro sunku vaikščioti, jie dažniau kliūva už daiktų, susimuša, net pargriūna. Todėl rekomenduojama aplinkoje sumažinti, pvz., kilimų. Vaido teigimu, jie taip ir elgėsi tėvų namuose, tiesa, kai kurių planų dar neįgyvendino. Pvz., planuoja panaikinti slenksčius.

Demencija, kaip ir kitos neurodegeneracinės ligos, nėra išgydoma. Tinkamas gydymas padeda pristabdyti ligą.

Sunkiausia buvo pradžia

Vaido teigimu, jo mamos būklė, nepaisant gydymo ir kitų pastangų, po truputį blogėja: „Po žiemos pavasarį labai stipriai pasijaučia kognityvinių įgūdžių sumažėjimas.“

Kas sunkiausia artimiesiems ir kas padeda nepalūžti? Į šį klausimą vyras atsako ilgai negalvojęs. „Tas pirmasis priėmimas – kai sužinai diagnozę. Mintyse iškart prabėga visas scenarijus, kaip viskas bus iki pačių paskutinių gyvenimo dienų. Į tai nereikėtų fokusuotis, bet pagalvoti – būtina. Kadangi mes esame su sese, kartu pasitarėme ir susidėliojome planą, ką reikia padaryti. Vienas svarbiausių dalykų – reguliarūs vizitai pas gydytojus. Kartais – antros mediko nuomonės turėjimas dėl tų pačių vaistų vartojimo. Svarbu valdyti lėtines ligas, vengti infekcijų, todėl būtina ir apie tai pagalvoti – mūsų mama vartoja papildus, vitaminą D ir kt. Taip pat būtina susitvarkyti dantis, kad vėlgi nebūtų infekcijų. Apskritai negalima praleisti pro akis net menkiausių sveikatos sutrikimų. Kuo greičiau sureaguoji, tuo geriau. Jei uždelsi, mama gyja ilgiau ir pastebima didesnė regresija kognityvinių įgūdžių“, – atvirai kalbėjo Vaidas.

Šiuo metu mama gyvena ir yra prižiūrima savo vyro – Vaido tėčio. Tačiau jis sako su sese jau kalbėjęs apie tai, jog kažkada pasirūpinti ja gali tekti ir jiems. „Dar neturime galutinio plano, kaip darysime. Nors suprantame, kad ateitis bus tokia. Sergantiems demencija nuo tam tikro ligos sunkumo priklauso socialinio darbuotojo pagalba – ją jau turime“, – pasakojo pašnekovas.

Giminėje turintiems sergančių demencija jis patarė iš anksto apgalvoti ir susitvarkyti teisinius klausimus: paveldėjimo, įgaliojimų ir panašius. „Vėliau, ligai pažengus, to padaryti praktiškai nebeįmanoma“, – perspėjo iš patirties žinantis vyras.

Pagrindinė užduotis gydytojams – nustatyti demencijos priežastis

LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatrė Jurgita Knašienė sako, kad senatvė nėra demencijos sindromo (taip oficialiai skamba šios būklės diagnozė) priežastis. Taip pat svarbu prisiminti, kad demencija nėra tas pats, kas dažniau viešumoje girdimos Parkinsono ar Azlheimerio ligos.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos centras

„Atmintis – viena iš svarbiausių pažinimo (kognityvinių) funkcijų, kurios apibūdina galvos smegenų sugebėjimą gauti, perdirbti, integruoti, išlaikyti ir atgaminti informaciją. Be atminties negalėtume pažinti pasaulio, išmokti naujų įgūdžių, atgaminti pojūčių ir mąstymo rezultatų, priimti sprendimų, remiantis ankstesne informacija ir patirtimi. Amnžėjimo procese smegenys patiria dėsningus pokyčius, kurių pasekoje silpnėja atmintis ir dėmesio koncentracija. Esant normaliam amžėjimui, šie pokyčiai yra nežymus, o juos dažnai kompensuoja gyvenimiška patirtis. Be fiziologinių pokyčių smegenyse gali vykti ir patologinis neuronų senėjimas ir nykimas (neurodegeneracija), kuris dažniausiai yra susijęs su demencija ir lemia ženklų kognityvinių funkcijų pablogėjimą“, – procesą paaiškino medikė.

Pasak jos, demencija yra lėtinė progresuojanti smegenų liga, kuria sergant pažeidžiama daugelis svarbių galvos smegenų funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo įvairūs emocijų ir elgesio bei kasdienės veiklos sutrikimai. Žmogus tampa nesavarankiškas, priklausomas nuo kitų.

„Praktikoje dažniausiai naudojame terminą „demencijos sindromas“, nes demencijos atsiradimą gali lemti daugybė priežasčių“, – teigė gydytoja geriatrė.

Anot J.Knašienės, dažniausia demencijos priežastis – Alzheimerio liga. Ji atsiranda dėl smegenų ląstelių – neuronų žūties, prasideda nepastebimai ir progresuoja palaipsniui.

Kraujagyslinės demencijos atsiradimą paskatina smegenų kraujotakos sutrikimai (buvę insultai) ir kitos kraujotakos ligos (arterinė hipertenzija, išeminė širdies liga): šiuo atveju būdinga staigi ligos pradžia ir banguojanti ligos eiga. Demencija gali išsivystyti ir sergant endokrininėmis ligomis (skydliaukės funkcijos ar kitų endokrinimių liaukų sutrikimais), nervų sistemos (pvz., Parkinsono liga) ir kitomis ligomis, patyrus galvos traumą ar dėl vitaminų trūkumo (pvz. vitamino B12), toksinių veiksnių (pvz., piktnaudžiavimas alkoholiu ar kai kuriais vaistais). Taigi, pagrindinė užduotis gydytojams – nustatyti demencijos priežastį.

Dažniausia demencijos priežastis – Alzheimerio liga.

„Kiekvienas žmogus, sergantis demencija, yra ypatingas. Demencija turi daug veidų, tad kiekvienu demencijos atveju reikia ieškoti individualių sprendimo būdų, nėra vieno universalaus“, – pabrėžė 15min pašnekovė.

Teodoro Biliūno / BNS nuotr./LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos centras, kur laukiami pacientai, sergantys demencija

Pirmieji simptomai dažnai yra labai neaiškūs

Nors šiuolaikinė medicina gali daug, tačiau demencijos diagnostiką apsunkina tai, kad dažnai pirmieji simptomai nėra aiškūs. Be to, anot J.Knašienės, diagnozuoti demenciją ir pradėti jos gydymą sunku ir dėl, kad sergantysis ligą stengiasi nuslėpti nuo aplinkinių arba jam trūksta kritikos savo būklės atžvilgiu.

„Deja, kuo vėliau kreipiamasi į specialistą, tuo ligą yra sunkiau suvaldyti. Savo praktikoje pastebime, kad dažniausiai kreipiamasi į specialistus, kai demencijos simptomai yra akivaizdūs. Demencija nustatoma tada, kai simptomai trunka pusę metų ir ilgiau“, – apgailestavo LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos konsultacijų poliklinikoje ir dienos stacionare dirbanti gydytoja geriatrė.

Anot jos, visi mes kartais pamirštame ir užduodame klausimus, bet štai tokie klausimai neturėtų kelti keblumų. Kitaip tariant, atsakymą žmogus į juos turi žinoti iškart:

• Koks tavo vardas?
• Kaip tai vadinasi?
• Kur pasistatyti automobilį?
• Kur aš pasidėjau...?
• Ar tai jau tau sakiau? Taip.
• Ar aš jau to klausiau? Taip.
• Ar tu man tai jau sakei? Taip.

Kas yra nenormalu?

Medikė patarė atkreipti dėmsį į šiuos požymius, kurie gali rodyti demenciją:

• Naujai atsiradęs užmaršumas, trumpalaikės atminties pablogėjimas verčia nuolat kartoti mintis, greitai pamirštama, kas buvo ką tik pasakyta, sunkiau bendrauti, surasti tinkamą žodį
• Pasakoti tą pačią istoriją daugiau nei du kartus neprašant
• Uždavinėti tą patį klausimą daugiau nei du kartus
• Trinka orientacija laike ir vietoje, pasiklysta žinomose vietose, nežino bendrų faktų
• Pradeda pamiršti svarbius įvykius (pvz. gimtadienį, Kalėdas ir pan.), nesilaiko gydymo režimo, pablogėja lėtinių ligų kontrolė, praleidžia vizitus pas gydytoją.
• Agnozija – negebėjimas atpažinti formų, daiktų, veidų; dėl to sergantieji nebeatpažįsta savo artimųjų, vėliau – ir savęs veidrodyje.
• Kalbos sutrikimas (afazija) – nesupranta kalbos, nesugeba pavadinti daiktų (kalbant „pritrūksta“ žodžių), iškreipia skiemenis, ištaria tik dalį žodžių ar frazių, kalba tampa nesklandi, sakinys – be struktūros. Ilgainiui kalba tampa visai nesuprantama. Kalbos sutrikimus lydi agrafija – negebėjimas rašyti ir aleksija – negebėjimas skaityti.
• Perdėtas draugiškumas arba atvirkščiai – atsiribojimas, familiarumas, flirtavimas, greitas susierzinimas.
• Klaidžiojimas, sujaudinimas, agresyvumas, bruzdumas, nerimastingumas, naktinis aktyvumas, nusirenginėjimas viešose vietose, šiukšlių kaupimas.
• Atsiribojimas ar apatija, depresija, įtarumas, nerimas, nemiga, baimingumas, paranoja, haliucinacijos, sujaudinimas, agresija.
• Demeciją rodo ir kasdienės veiklos pasikeitimai. Pvz., jei žmogus nesugeba laikytis nurodymų ir, pvz., gaminti pagal receptą, apskritai pamiršta, kaip gaminti maistą, atlikti kasdienius namų ruošos darbus.
• Demencija sergantis asmuo gali pradėti nesiprausti, nesišukuoti, neretai nekreipia dėmesio į savo išvaizdą, nesirūpina namais, sunkiau susitvarko su pinigais, daro klaidas darbe, atsiranda sunkumų apsiperkant, sumokant mokesčius, tvarkant finansinius reikalus, praranda kitus įgūdžius, pvz., vairavimo.

„Demencijai progresuojant galutinėje stadijoje stebimi ryškūs atminties sutrikimai, visiška dezorientacija laike ir vietoje, pacientas yra nesavarankiškas, sutrinka kalba (fragmentuota kalba arba visai nekalba). Išryškėja primityvūs refleksai (čiulpimo, rijimo, čepsėjimo). Tokie pacientai visiškai priklausomi kasdienėje veikloje (neapsitarnauja, nesiprausia, nevalgo ir t.t.), nebevaikšto, guli embriono pozoje, dažnai atsiranda sąnarių kontraktūrų, pragulų, šlapimo ir išmatų nelaikymas, ryškėja neurologiniai simptomai. Atsiranda daugybė komplikacijų: pragulos, infekcijos, išsekimas.

Todėl pastebėjus pirmuosius demencijos požymius, o ypač jei šeimoje buvo sergančiųjų demencija, reikėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips specialistų konsultacijoms. Dėl demencijos konsultuoja geriatras, psichiatras arba neurologas“, – patarė LSMU Kauno ligoninės gydytoja geriatrė.

Shutterstock nuotr./Senolė bendrauja su dukra (asociatyvinė nuotr.)

Kaip bendrauti su sergančiuoju demencija?

Demencija susirgus artimajam didžiuliai iššūkiai užgriūna jo artimuosius. Vienas iš dažniausių klausimų, kurį jie sau užduoda – kaip bendrauti su pasikeitusiu giminaičiu ar draugu?

J.Knašienė sako, kad pirmiausia reikėtų prisiminti, kad ligonio asmenybės mes nepakeisime. O viskas, kas su juo vyksta – ligos padarinys.

„Asmuo, kurį prižiūrite, serga progresuojančia galvos smegenų liga, kuri ir lėmė, kad jis dabar yra toks, koks yra ir niekada nebus toks, koks buvo anksčiau. Bet koks mėginimas kontroliuoti ar pakeisti elgesį, draudimai gali būti nesėkmingi. Todėl bendravimas su demencija artimu žmogumi ir turinčiu elgesio problemų – tai iššūkis, kurį galima įveikti pamirštant asmeniškumus ir pasitelkiant pagarbą, meilę, kūrybiškumą, lankstumą, kantrybę, užuojautą, o kartais ir jumoro jausmą. Pabandykite pritaikyti, bet ne keisti elgesį. Pvz., jei žmogus nori miegoti ant grindų, tiesiog padėkite čiužinį ant jų ir leiskite miegoti ten arba jeigu jis nori eiti iš namų – paverskite tai kasdieniais pasivaikščiojimas su lydinčiu asmeniu.

Taip pat keiskite savo elgesį ar aplinką – tai padės pakeisti ir jūsų artimojo elgesį. Pvz., sukurkite komfortą suteikiančią aplinką be triukšmo, tinkamos temperatūros. Nekeiskite jam įprastos aplinkos – net įprasto baldų išdėstymo kambaryje. Jeigu pokyčiai neišvengiami – jiems žmogų reikia ruošti, informuoti“, – kalbėjo medikė.

Reikėtų prisiminti, kad ligonio asmenybės mes nepakeisime. O viskas, kas su juo vyksta – ligos padarinys.

Ji taip pat patarė pabandyti suprasti, kas sukelia elgesio pokyčius. Pvz., gal jis susierzina pamatęs įjungtą televizorių arba tampa neramus, kai reikia maudytis. „Dažniausiai sergantys demencija nemoka pasakyti, ko jis nori ar ko jam reikia (pvz., skauda ar nori valgyti) ir tai išreiškia pakitusiu elgesiu“, – sakė gydytoja geriatrė.

Pasak jos, svarbu suvokti, kad daugybė kintančių veiksnių, įtakojančių probleminį elgesį ir pats ligos progresavimas lemia, kad priemonės kurios buvo veiksmingos šiandien, nepadės rytoj. Tad reikėtų nusiteikti ir ieškoti naujų sprendimo būdų, būti lanksčiais.

„Elgesio sutrikimus gal sukelti fizinis skausmas ar diskomfortas, pvz. alkis, troškulys, liga, šlapimo nelaikymas, vidurių užkietėjimas, vaistai ir pan. Dėl to verta pasitarti su gydytoju. Esant reikalui gydytojai rekomenduos gydymą vaistais. Dažniausiai skiriami antipsichotiniai vaistai (elgesio korektoriai), antidepresantai, nerimą slopinantys vaistai“, – paaiškino gydytoja geriatrė.

Kadangi demencija paliečia ne vien ligonį, bet ir juo besirūpinančius žmones, medikė nuoširdžiai linkėjo neužsidaryti ir ieškoti paramos:

„Jūs esate ne vienas. Daugybė šeimų slaugo demencija sergančius pacientus ir buriasi į klubus, savitarpio paramos grupes. Jums padės ir specialistai: gydytojai, slaugytojai, socialiniai darbuotojai, psichologai.

Bendrauti su demencija sergančiu asmeniu galima išmokti. Gerinant bendravimo įgūdžius, demencija sergančio paciento priežiūra sukels mažiau streso, pagerins tarpasmeninius santykius ir gyvenimo kokybę. Tinkamas bendravimas taip pat padės sumažinti elgesio sutrikmų pasireiškimą ar padės geriau valdyti iškilusias situacijas“, – ramino portalo pašnekovė J.Knašienė.