„Jeigu laboratorijoje pavyktų išrasti tabletę, suteikiančią visus miego privalumus, esu įsitikinęs, kad ji iš karto sulauktų pasaulinio pasisekimo. Miegas visa tai suteikia nemokamai, bet vis mažiau žmonių šia galimybe naudojasi, nesuvokdami, kaip mums pasisekė, kad galime miegoti“, – sako V.Novarina, į Vilnių atvykstantis miego ir ilgaamžiškumo festivalio „Sleep Fest“ proga.
Miego performansas vyks sostinės prekybos centre „Europa“. Pasak jo valdytojos Viktorijos Gražienės, menininko siunčiama žinutė – itin aktuali užimtam centrinio verslo rajono žmogui.
„Dinamiškas gyvenimo tempas ir ambicingi projektai vilioja nustumti miegą į šalį, todėl norime savo lankytojams priminti, jog kokybiškas poilsis – neatsiejama produktyvumo ir aukštų rezultatų dalis. Tikiu, jog akistata su saldžiai miegančiu žmogumi tokioje netikėtoje vietoje kaip prekybos centras ne vieną paskatins stabtelėti ir susimąstyti, kada pats paskutinį kartą kokybiškai išsimiegojo“ – sako V.Gražienė.
Miego ir ilgaamžiškumo festivalio „Sleep Fest“ renginiai Vilniuje vyks spalio 22-26 dienomis. V.Novarina miego performansas PC „Europa“ vyks spalio 22 dieną, 11-16 val. Vizualia performanso išpildymo dalimi rūpinasi festivalio pagrindinis partneris „IKEA“.
– Miegas – labai asmeniška, intymi patirtis: paprastai miegame vieni ar su artimiausiais žmonėmis, miegodami esame pažeidžiami. Ar buvo sunku įveikti šį pojūtį ir pradėti miegoti viešai? Ar manote, kad žmonėms nejauku matyti jus miegantį?
V.Novarina: Miego temą nagrinėti pradėjau 90-ųjų pabaigoje: savo lovoje tamsoje piešdavau ir rašydavau, o ryte iššifruodavau ir perkopijuodavau šiuos kūrinius suprantamiau. Pasistatyti lovą galerijoje ir miegoti per atidarymą norėjau dar pristatydamas savo pirmąją parodą 2003-iaisiais: tuomet norėjau parodyti miegą tiek kaip paslaptingą būseną, tiek kaip eksponuojamų tekstų ir piešinių šaltinį. Man taip pat buvo svarbu įveikti ribą tarp pasyvios miegančiojo išvaizdos ir turtingos vidinės patirties. Galerijos vadovė tąkart atsisakė – ji norėjo, kad galėčiau atsakyti į parodos atidarymo lankytojų klausimus.
Proga pirmą kartą miegoti viešumoje man pasitaikė po trejų metų, „Formalité“ parodoje Paryžiuje. Norėjau parodyti natūralų, o ne migdomųjų sukeltą miegą, todėl dvi paras prieš tai nemiegojau, kad į performansą atvykčiau pakankamai pavargęs ir užmigčiau likus valandai iki pasirodant publikai.
Miegojau kaip akmuo ir pabudęs neturėjau nė menkiausio supratimo, kas vyko performanso metu – miegodami mes tuo pačiu metu ir esame, ir nesame. Buvo labai keista matyti performanso nuotraukas ir filmuotą medžiagą, išgirsti apie publikos reakcijas. Žmonės buvo labai nustebę, kai kurie, rodos, suirzo ir nuo lovos atsitraukė vos po kelių sekundžių. Suprantu, kaip netikėtai patekus į kažkieno intymią erdvę gali pasidaryti nejauku. Kiti, priešingai – susimąstę prastovėjo šalia gana ilgai. Jie atrodė sujaudinti, entuziastingi.
Nuo tada atlikau įvairių miego performansų Vokietijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Danijoje ir Jungtinėse Valstijose. Dažnai jie vyko meno kontekste ar parduotuvių vitrinose.
– Lietuvoje pasirodysite pirmą kartą. Ko galime tikėtis?
– Mano performansas vyks prekybos centre „Europa“ – erdvėje, kur eksponuojami parduodami daiktai. Tačiau šįkart čia bus eksponuojamas miegas, nebandant nieko parduoti. Tikiuosi, kad praeiviams tai sukels klausimų ir paskatins susimąstyti apie jų pačių miegą, šios būsenos, kurią patiriame kiekvieną naktį, bet taip menkai pažįstame, privalumus.
– Kodėl jums svarbu pateikti miegą viešai? Ar tuo siekiate jį normalizuoti, demistifikuoti, o gal yra kitų priežasčių?
– Dažnai apibrėžiame save pagal profesinę veiklą, tačiau norėčiau manyti, kad pirmiausia visi mes esame miegotojai. Juk miegame nuo pat gimimo iki mirties, be atostogų ar išėjimo į pensiją. Tad pagal skirtą laiką pagrindinė mūsų gyvenimo veikla, paradoksiškai, yra miegas. Taip sakau ne siekdamas provokuoti, o norėdamas parodyti, kokia tai svarbi mūsų gyvenimo dalis.
Atkreipdami dėmesį į savo miegą, atrandame nepaprastų potyrių. Pradedant užmigimu su hipnagoginėmis haliucinacijomis, kuomet mūsų mintys susimaišo su sapnais (dažniausiai pasitaikantis yra kritimo į bedugnę pojūtis, kuris kartais sukelia kojų šoktelėjimą); paradoksiniu miegu, kai sapnuojame, ir giliu miegu su vaizdiniais ir garsiniais pojūčiais, trumpesniais ir paslaptingesniais nei sapnai. Visa tai pertraukia mikro pabudimai, kurių paprastai neprisimename. Galiausiai atsibundame, kartais su nežinomybės kur esame pojūčiu.
Miegoti viešai – tai švęsti šį paslėptą miego turtingumą ir kviesti visus puoselėti savo miegą, mėgautis juo ne mažiau kaip ir budriu gyvenimu.
– Ar jums kada nors būna sunku užmigti viešoje vietoje?
– Po dviejų bemiegių naktų prieš tai, per miego performansus visada lengvai ir greitai užmiegu. Kai po trijų dienų ir dviejų naktų pagaliau atsigulu, jaučiuosi tarsi katapultuotas ne į orą, o į miegą. Patirti tokio greito nugrimzdimo į miegą jausmas – palaima. Tai išsilaisvinimas.
– Šiais laikais žmonės dažnai miega nepakankamai, aukoja miegą dėl kitų veiklų. Kokią žinutę norite perduoti šiems žmonėms?
– Kai pradėjau nagrinėti miego temą 90-ųjų pabaigoje, jis nebuvo tokia visuomenės sveikatos problema, kokia tapo šiandien. Per šiuos tris dešimtmečius galėjau matyti, kaip miego kiekis ir kokybė prastėja įspūdingu greičiu.
Mane labai stebina, kad miegas dažnai suvokiamas kaip laiko švaistymas arba biologinė neišvengiamybė, nors jis yra toks naudingas mūsų fizinei ir psichinei sveikatai: jis įtvirtina mūsų atmintį ir mokymąsi, lėtina senėjimą, stiprina imuninę sistemą, naikina tamsius ratilus po akimis ir t.t.
Jeigu laboratorijoje pavyktų išrasti tabletę, suteikiančią visus miego privalumus, esu įsitikinęs, kad ji iš karto sulauktų pasaulinio pasisekimo. Miegas – lyg ši tabletė visiems ir nemokamai, bet vis mažiau žmonių ja naudojasi, nesuvokdami, kaip mums pasisekė, kad galime miegoti. Tikiu, kad būtume laimingesni ir harmoningesni, jei daugiau žinotume apie savo miego gyvenimą. Manau, kad šiandien visai visuomenei reikia gydymo miegu.
