Paskutinįjį kartą, vos prieš kelis mėnesius, Kauno klinikose Algirdui išoperuotas darinys galvoje, kuris buvo didelis, šlapiuojantis, įprastai atliekamas verpstės formos išpjovimas buvo negalimas dėl per didelio darinio ploto.
Orinta Klimaitė, Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos gydytoja rezidentė, Ernesto Margelio, Odos ir venerinių ligų klinikoje dirbančio gydytojo chirurgo, priežiūroje atliko pasukamąjį lopą žaizdai užverti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Pastebėjo šeimos gydytoja
Algirdas prisimena, kad 2013 metais šeimos gydytoja, pastebėjusi pirmąjį darinį, patarė jam kreiptis pas gydytojus dermatovenerologus.
„Buvo diagnozuota bazalinių ląstelių karcinoma. Nuo tol reguliariai lankausi pas gydytojus, kurie prižiūri mane, stebi ar darinių nedaugėja, ar jie nesikeičia“, – atvirauja pacientas.
Kaip teigė Kauno klinikų gydytoja dermatovenerologė O.Klimaitė, bazalinių ląstelių karcinoma – geriausias iš blogiausių variantų.
„Kuo ji skiriasi nuo, pavyzdžiui, melanomos, ypatingai klastingos odos vėžio formos, – šie dariniai nėra linkę plėstis, jie auga lėtai, tad turime kiek daugiau laiko jų gydymui. Tačiau delsti taip pat negalime ir gydyti šiuos darinius būtina – nors maža, bet galimybė yra, kad audinio vėžinės ląstelės plėsis ir peraugs į kitus audinius, Algirdo atveju į kaukolę, po to į smegenis“, – aiškina O.Klimaitė.
Medikė neseniai grįžo iš pusės metų trukusios stažuotės Vokietijos Rostoko universiteto Dermavenerologijos klinikoje, kurioje mokėsi dermatochirurgijos meno iš aukščiausio lygio profesionalų.
Įgytas žinias ji pritaikė ir Algirdui – atliko pasukamąjį lopą žaizdai užverti. „Darinys išties buvo didelis, tad suėmus odą iš abiejų pusių verpstės forma, sugijus žaizdai būtų likę iškilumai, didesnis randas. Taip pat kilo rizika per dideliam odos ištempimui, siūlai galimai būtų pasileidę, reikėtų gydyti antrinę žaizdą, taip pat galima infekcijos rizika“, – pasakoja gydytoja rezidentė.
E.Margelis pasakoja, kad didelių odos darinių ekscizija atliekant pasukamąjį lopą – sąlyginai nauja procedūra, atliekama mūsų klinikoje.
„Džiaugiamės puikia pradžia ir labai gerais rezultatais, – sako E.Margelis. – Šios procedūros dėka galime plėsti teikiamų paslaugų spektrą, išvengti paciento pakartotinių vizitų, nukreipimų vis pas kitus specialistus. Taip taupomas laikas, kuris ypatingai svarbus gydant piktybines odos ligas.“
Pas gydytojus lankosi nuolat
Algirdui, reguliariai besilankančiam pas gydytojus, dalis ikivėžinių darinių yra užšaldyti. „Pacientui krioterapijos pagalba, mažai invaziniu metodu, šaltu azotu reguliariai užšaldome vis naujai atsirandančius ikivėžinius darinius, užkertant kelią jiems supiktybėti“, – aiškina O.Klimaitė.
Medikai pastebi, kad didėja pacientų, kuriems diagnozuojama bazalinių ląstelių karcinoma, skaičius. Šis augimas siejamas su geresniu visuomenės sveikatos raštingumu: žmonės vis daugiau žino apie odos ligas, SPF kremų naudą, vizitų pas gydytojus dėl pakitusių apgamų ir / ar atsiradusių odos darinių svarbą.
Pacientas Algirdas dėkoja Kauno klinikų gydytojams už priežiūrą ir atliktas operacijas: „Galvoje virš kaktos, matomoje vietoje, buvo išoperuotas darinys. Žaizda puikiai užgijo, atrodo, nėra net požymio, kad šioje vietoje buvo pašalintas odos darinys.“
2021 metais buvo atnaujinta dermatovenerologo medicinos norma, ją papildė dermatochirurgijos įgūdžiai: nuo šiol gydytojai dermatovenerologai gali operuoti odos navikus taikant Mohs mikrografinę techniką ar autodermoplastiką.
