Atlikus beveik dviejų milijonų žmonių iš 20 skirtingų šalių tyrimą nustatyta, kad rimti sveikatos pakitimai išties gali būti susiję su raudona ir perdirbta mėsa, pavyzdžiui, kepsniais, šonine ir dešrelėmis.
Tiesa, tyrėjai sako, kad, nors tyrimas pavyko, išvadų nederėtų vertinti tik vienareikšmiai, kelti baimės ar panikos. Mokslininkų teigimu, tikslinga būtų riboti suvartojamą raudonos mėsos kiekį, laikantis sveikos mitybos rekomendacijų, tačiau žmonės neturėtų visiškai išbraukti mėsos iš valgiaraščio.
Sąsają galima įžvelgti
„The Lancet Diabetes and Endocrinology“ žurnale atliktas tyrimas turi neišvengiamą aspektą – jis negali įrodyti, kad būtent mėsa sukelia diabetą, juk neįmanoma visiškai atmesti visų kitų galimų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, kitų maisto produktų, kuriuos valgė tyrime dalyvavę žmonės, galiausiai, ligas lemia ir jų gyvenimo būdas.
Dr. Duane'as Melloras iš Didžiosios Britanijos dietologų asociacijos atkreipė dėmesį, kad gyvenimo būdas ir kiti šalutiniai veiksniai tikrai yra nenuginčijamas veiksnys : „Autoriai stengėsi įvertinti ir kitus rizikos veiksnius, susijusius su padidėjusia tikimybe susirgti 2 tipo diabetu, kas yra ir didesnis kūno svoris, rūkymas, alkoholis, mažas daržovių vartojimas.“
Beje, tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad trūko duomenų ir apie šeimos anamnezę bei liemens apimties, kas taip pat gali būti susiję su diabetu. Be to, svarbu paminėti ir tai, kad atliekant tokį tyrimą kaip minėtasis, mokslininkai privalėjo pasitikėti dalyviais - kad jie sako tiesą ir tiksliai prisimena, ką būtent valgė.
Ar visi šie niuansai sako, kad išvadas reikėtų atmesti?
Ne – anaiptol. Tyrėjai įsitikinę, kad tyrimo išvados papildo vis gilesnį suvokimą apie tai, kokie maisto produktai ir kokie jų kiekiai yra žalingi žmogui.
Prof. Naveedas Sattaras, Glazgo universiteto kardiometabolinės medicinos ekspertas, tikino: „Tai svarbus tyrimas, kuris, nepaisant neišvengiamų stebėjimo iššūkių, yra labai gerai atliktas.
Duomenys rodo, kad raudonos ir perdirbtos mėsos išbraukimas iš raciono gali apsaugoti žmones ne tik nuo širdies ligų ir insulto, bet ir nuo antrojo tipo diabeto, kurio atvejų visame pasaulyje daugėja.“
Žarnyno vėžys
Tyrimo metu paaiškėjo, kad du stori kumpio griežinėliai per dieną (50 g) arba nedidelis (100 g) kepsnys kelia riziką susirgti sunkiomis ligomis.
Tyrimai, kuriuose vertinta vištiena ir kita balta mėsa, tokio aiškaus ryšio su rizika susirgti antrojo tipo diabetu nefiksavo.
Žmonėms, kurie per dieną suvalgo daugiau nei 90 g (virto svorio) raudonos ar perdirbtos mėsos, nhs.uk jau rekomenduoja sumažinti šį kiekį bent iki 70 g, nes ekspertai mano, kad per didelis perdirbtos mėsos kiekis gali sukelti žarnyno vėžį.
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra raudoną mėsą priskiria didžiausiai rizikos kategorijai, kaip ir tabako rūkymą bei asbestą.
Perdirbta mėsa dažnai yra modifikuojama dėl skonio arba siekiant prailginti jos galiojimo laiką. Šiems tikslams pasiekti dažnai naudojamos cheminės medžiagos ir metodai, pavyzdžiui, rūkymas, sūdymas, druska ar konservantai.
Nors mėsa yra puikus baltymų, vitaminų ir mineralų šaltinis, joje kartais būna per daug sočiųjų riebalų, kurie yra susiję su dideliu cholesterolio kiekiu kraujyje, išeminės širdies ligos rizikos veiksniu.
Cukraus kiekis kraujyje
Kembridžo universiteto vyriausioji tyrėja profesorė Nita Forouhi įsitikinusi, kad naujausiame tyrime pateikti išsamiausi iki šiol surinkti įrodymai – perdirbtos ir neperdirbtos raudonos mėsos vartojimas yra susijęs su didesne 2 tipo diabeto rizika ateityje.
„Tai patvirtina rekomendacijas riboti perdirbtos mėsos ir neperdirbtos raudonos mėsos vartojimą, kad sumažėtų 2 tipo diabeto atvejų populiacijoje“, – tikina ji.
2 tipo diabetas – tai didelis cukraus kiekis kraujyje dėl to, kad organizmas gamina per mažai hormono, vadinamo insulinu, arba jo gaminamas insulinas veikia netinkamai.
Rizikos veiksniai yra šie:
- nutukimas arba antsvoris;
- aukštas kraujospūdis;
- etninė priklausomybė;
- šeimyninė anamnezė.
Beje, Dr. Melloras įspėjo žmones, svarstančius galimybę gerokai sumažinti suvalgomos mėsos kiekį, pasirūpinti, kad su kitu maistu gautų pakankamai gyvybiškai svarbių maistinių medžiagų, pavyzdžiui, geležies ir vitamino B12.
„Svarstant galimybę sumažinti ar išbraukti iš raciono tam tikros rūšies maisto produktus, svarbu, kad bet kokie juos pakeičiantys maisto produktai teiktų tas pačias maistines medžiagas, kad būtų išlaikyta sveika mityba apskritai“, – sakė jis.
