„Pirmadienį formaliai būsiu atleistas iš pareigų, nes pats esu parašęs pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Tačiau faktiškai tai bus atleidimas dėl nepaklusnumo ir nepatogumo. Trukmės liekant pareigose skirtumas – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tačiau pati proceso forma yra nemaloni ir neestetiška (...). Nuvertinau tamsumą, pavydą ir pyktį. Pamokų neužmiršiu“, – tokiomis mintimis praėjusią savaitę M.Gedminas pasidalijo socialiniame tinkle.
Joniškio ligoninei jis vadovavo ketverius metus. Medikas išėjo dirbti į nuosavą kliniką, kaip sako pats, džiaugiasi turėjęs planą „b“.
„Atsisveikinimas su kolektyvu buvo gana jautrus. Su komanda apie išėjimą kalbėjau jau kurį laiką, bet vis tiek atsisveikinimas buvo jautrus“, – 15min teigė medikas. Anot jo, ligoninėje sklando ir neužtikrintumo dėl ateities nuotaikos.
Pokalbis su M.Gedminu – apie jo vadovavimą ligoninei, iššūkius, su kuriais susiduria regionuose esančios gydymo įstaigos, kyšius medikams bei politizuotą mediciną.
Taip pat tekste:
- Laikinasis meras Gediminas Čepulis: „Negalvojau, kad taip pilstysis purvais“
- Joniškio rajono savivaldybės Sveikatos, šeimos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Marcijonas Urmonas: „Visi kiti kalti“
- Buvęs Joniškio meras Vitalijus Gailius: „Jis padarė milžinišką darbą ir pralenkė laiką“
– Kada nutarėte išeiti iš darbo Joniškio ligoninėje?
– Mano prašymai, kad kažkas perimtų ligoninę, buvo daugkartiniai. Kelis kartus atkalbėjo žmona, su meru Vitalijumi Gailiumi irgi buvo tokia kalba, nors jokio oficialaus pareiškimo nebuvau parašęs.
Iš tikrųjų šis darbas yra sunkus, nežinau, ar jis man.
Su naujuoju meru taip pat buvo kalbėta. Klausiau, kiek manęs reikia, nes aš norėčiau kuo anksčiau pradėti veikti. Jiems buvo svarbu užtikrintumas, politinis stabilumas ir visa kita. Man buvo duota darbų, juos įvykdžiau.
Mano sąlyga, kurią kėliau: kad nebebūtų jokių inkvizicijų, pasityčiojimų žmonių, kurie nesupranta, kas yra medicina. Atrodo, sutarėme, bet kai prasidėjo darbai, vyko posėdis savivaldybėje – daug replikų pasakyta.
O kai pamačiau tam tikrų žmonių pasisakymus per televizijų žinias, tada man irgi susidėliojo mintys. Iš manęs tiesiog buvo tikimasi gauti pareiškimą ir viskas. Aš kažkaip kitaip tai įsivaizdavau... Ir man pamokos, ir visiems.
– Regionų ligoninės paprastai yra pavaldžios savivaldybėms, ne ministerijai. Apie politiką ir mediciną kalbate ir jūs, galima prisiminti Kėdainių ligoninės atvejį. Jūsų nuomone, ar tokia sistema nėra ydinga?
