Daugiau nei pusė lietuvių miršta nuo šios ligos: medikė perspėja – esame per atsainūs

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2022 m. dėl širdies ir kraujagyslių ligų mirė daugiau nei 22,5 tūkst. gyventojų – tai yra daugiau nei pusė (52,2 proc.) visų mirčių atvejų Lietuvoje. Kraujotakos ligos pagrindine mirties priežastimi išlieka jau ištisus dešimtmečius. Tačiau specialistai pastebi, kad nors informacijos apie šių ligų profilaktiką yra pakankamai daug, dažnai į ją numojama ranka, o į gydytojus kreipiamasi tik pasireiškus nerimą keliantiems simptomams.
Karščiai išbalansuoja sveikatą
Karščiai išbalansuoja sveikatą / 123RF.com nuotr.

Apie TLK apmokamą širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, galinčią padėti išvengti grėsmingų ligų ir prailginti gyvenimo trukmę pasakoja medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Jurgita Valmaitė-Sakalauskienė ir kardiologė Aistė Šalkauskaitė-Rubliauskienė, rašoma įstaigos pranešime žiniasklaidai.

Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa skirta visiems vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai). Pašnekovių teigimu, pagrindinis šios prevencinės programos tikslas – atpažinti ir koreguoti kraujotakos sistemos ligų rizikos veiksnius, tokius kaip padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija ir kt., taip užkertant kelią jų išsivystymui.

Pranešimo aut. nuotr./„Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Jurgita Valmaitė-Sakalauskienė
Pranešimo aut. nuotr./„Northway“ Klaipėdoje šeimos gydytoja Jurgita Valmaitė-Sakalauskienė

„Pasitelkus gyvenimo būdo korekciją, sveiką mitybą, medikamentinį gydymą, riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis galima ženkliai sumažinti. Kuo anksčiau rizikos veiksniai nustatomi ir imamasi jų korekcijos, tuo didesnė tikimybė išvengti pavojingų ligų“, – pabrėžia A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė.

Į ką kreiptis dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos

Norint dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Pirminės konsultacijos metu jis surenka išsamią anamnezę apie paciento gyvenimo būdą, mitybos įpročius, fizinį aktyvumą, šeimoje buvusius susirgimus, nustatytas lėtines ligas ir naudojamus medikamentus.

Tuomet vertinami paciento fiziniai duomenys: ūgis, svoris, liemens apimtis. Atliekami instrumentiniai tyrimai: matuojamas kraujospūdis, pulsas, užrašoma elektrokardiograma. Taip pat atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai (lipidograma, glikemija ir kreatinino koncentracija). Sergantiems kai kuriomis lėtinėmis ligomis gali būti skiriami papildomi kraujo tyrimai.

Pagal tyrimų rezultatus bei rizikos veiksnius, naudojantis Europos kardiologų asociacijos širdies ir kraujagyslių ligų rizikos skaičiuokle SCORE2 (angl. Systematic Coronary Risk Evaluation), nustatoma paciento rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Rizika gali būti maža, vidutinė, didelė arba labai didelė. Atsižvelgdamas į tyrimų rezultatus, šeimos gydytojas pateikia sveikos mitybos, fizinio aktyvumo ir kitas rekomendacijas. Esant poreikiui gydytojas skiria medikamentinį gydymą.

„Nustačius mažą ar vidutinę riziką, pakartotinai atlikti tyrimus pacientai kviečiami po ketverių, didelę – po dviejų, labai didelę – po vienerių ar pusės metų. Esant labai didelei rizikai, šeimos gydytojas pacientą nukreipia gydytojo kardiologo konsultacijai ir išsamiam ištyrimui. Antrajam širdies ir kraujagyslių ligų programos etapui pas gydytoją kardiologą pacientas nukreipiamas ir nustačius tokias būkles, kaip metabolinis sindromas, MTL cholesterolis >5 mmol/l, pažengusi lėtinė inkstų liga, cukrinis diabetas su sunkiomis komplikacijomis, taip pat tuomet, kai anksčiau atlikus vaizdinius tyrimus buvo rasta aterosklerotinių plokštelių“, – pasakoja J. Valmaitė-Sakalauskienė.

123RF.com nuotr./Matuoja kraujospūdį
123RF.com nuotr./Matuoja kraujospūdį

Gydytojo kardiologo konsultacijos metu atliekama išsami paciento patikra:

  • laboratoriniai kraujo tyrimai (lipidogramos, kalio, kepenų fermentų, apolipoproteino B, lipoproteino (a), didelio jautrumo C reaktyvaus baltymo),
  • elektrokardiograma,
  • širdies bei kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas
  • kulkšnies žasto indekso matavimas, skirtas periferinių arterijų ligai nustatyti.
  • Konsultacijos metu pacientui suteikiama informacija, kokie turėtų būti siektini arterinio kraujospūdžio, blogojo cholesterolio rodikliai, pateikiamos rekomendacijos, kaip jų siekti, esant indikacijoms, inicijuojamas gydymas kraujospūdį arba cholesterolio kiekį mažinančiais vaistais.

    Kaip sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką

    Kalbėdama apie širdies ir kraujagyslių ligų prevenciją J. Valmaitė-Sakalauskienė sako, kad labai svarbu sveikos gyvensenos principus pradėti taikyti kuo anksčiau, žinoti savo rodiklius (cholesterolį, kraujospūdį, gliukozės kiekį) ir, esant poreikiui, juos koreguoti.

    „Esant padidėjusiam kraujospūdžiui svarbu vartoti vaistus, nepriaugti svorio ir mažinti cholesterolį. Labai svarbi sveika ir subalansuota mityba, reguliarus fizinis krūvis, žalingų įpročių atsisakymas. Didelę įtaką mūsų sveikatai turi ir tinkamas darbo bei poilsio režimas, pakankamas ir kokybiškas miegas. Taip pat reikėtų nepamiršti jau diagnozuotų ligų ir tęsti jų medikamentinį gydymą pagal gydytojų rekomendacijas“, – atkreipia dėmesį šeimos gydytoja.

  • Iki susirgimo pacientai jaučiasi visiškai sveiki ir neturi jokių nusiskundimų, o pirmuoju ligos požymiu tampa staigi širdinė mirtis.

    Gyd. kardiologė A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė pabrėžia, kad kardiovaskulinės sistemos ligos labai pavojingos tuo, jog dažnu atveju iki susirgimo pacientai jaučiasi visiškai sveiki ir neturi jokių nusiskundimų, o pirmuoju ligos požymiu tampa staigi širdinė mirtis.

    Moksliškai įrodyta, kad net 80 proc. šių ligų būtų galima išvengti:

  • sumažinus blogąjį cholesterolį,
  • normalizavus arterinį kraujospūdį,
  • padidinus fizinį aktyvumą
  • nustojus rūkyti.

Todėl būtent pacientų mokymas, jų švietimas atlieka kertinį vaidmenį sergamumo mažinime.

Gydytoja kardiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad padidėjęs arterinis kraujo spaudimas – tai tylusis žudikas, kurio pasekmės gali būti ypatingai skaudžios. Todėl, pasak jos, labai svarbu žinoti ir nepamiršti nuolat sekti savo kraujo spaudimą. Medikamentinį gydymą daugeliui pacientų rekomenduojama pradėti, kai sistolinis kraujospūdis yra ≥ 140 mmHg arba diastolinis kraujospūdis ≥ 90 mmHg.

Būtina vartoti paskirtus vaistus

„Tvarkingas ir nuoseklus paskirtų medikamentų vartojimas – dar viena svarbi tema, kuria daug diskutuoju su savo pacientais. Moksliškai įrodyta, kad didelės rizikos pacientams papildai negali pakeisti medikamentinio gydymo. Deja, nors širdies ir kraujagyslių ligos nusineša daugiausia gyvybių ir lenkia onkologinius susirgimus, vis dar tenka susidurti su pacientais, kurie kategoriškai atsisako vartoti vaistus“, – dalinasi A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė.

A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė sako, dažnai savo pacientams primenanti, kad jie nepamirštų savęs mylėti ir rūpintis savo sveikata. „Net maži mūsų gyvenimo būdo pokyčiai – subalansuota mityba, rūkymo atsisakymas, didesnis fizinis aktyvumas, streso valdymas – gali pagerinti mūsų širdžių būklę ir prailginti gyvenimo trukmę“, – pabrėžia ji.

Gydytoja kardiologė džiaugiasi, kad šeimos gydytojai vis aktyviau kviečia savo pacientus dalyvauti širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėje programoje. Pasak specialistės, vis gausesnis dalyvavimas šioje programoje rodo, jog daugėja žmonių, kurie domisi savo sveikata ir, siekdami ją išsaugoti, yra motyvuoti keisti senus įpročius, koreguoti savo gyvenimo būdą. Prevencijos programos dėka didėja visuomenės raštingumas šia svarbia sveikatos tema.

Sulaukus 40 metų, reikėtų bent kartą į mėnesį pasimatuoti kraujospūdį, ir jeigu jis kelis kartus iš eilės yra padidėjęs, nenumoti į tai ranka ir atvykti pasitarti su specialistu. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į diskomfortą krūtinėje, ypač pasireiškiantį fizinio krūvio metu“, – pataria A. Šalkauskaitė-Rubliauskienė.

Kada kreiptis skubios pagalbos

Gydytoja kardiologė taip pat atkreipia dėmesį, kad pajutus staigų spaudžiančio pobūdžio krūtinės skausmą, plintantį į rankas, nugarą, gerklę, būtina nedelsiant kreiptis skubios pagalbos.

„Laiku tikrinant sveikatą ir ja besirūpinant, galima išvengti pavojingų kraujotakos sistemos ligų, prailginti gyvenimą ir džiaugtis geresne jo kokybe“, – baigdamos pokalbį pabrėžia šeimos gydytoja Jurgita Valmaitė-Sakalauskienė ir kardiologė Aistė Šalkauskaitė-Rubliauskienė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų