Kaip sužinoti, ar turite lytinių organų karpų?
Genitalijų karpos yra maži, šiurkštūs gabalėliai, atsirandantys aplink makštį, varpą, išangę arba tarpvietę, t.y. sritį tarp lytinių organų ir išangės.
Neretai suprasti, kad tai karpos, nėra sunku. Vis dėlto kartais genitalijų karpos gali pasireikšti su kitais simptomais, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Tai gali būti:
- Lengvas kraujavimas;
- Degimo pojūtis;
- Diskomfortas;
- Niežulys arba dirginimas aplink lytinius organus;
- Skausmingas seksas arba diskomfortas sekso metu;
- Problemos su šlapinimu, pvz., sunkiau šlapintis;
Kaip atrodo genitalijų karpos?
Jei niekada nesate susidūrę, galite nežinoti, kaip genitalijų karpos atrodo. Specialistų teigimu, jų išvaizda gali skirtis. Kartais jos yra tarsi žiedinio kopūsto formą formuojančių gumbuotų ataugų spiečius; karpos gali būti ir plokščios; genitalijų karpos gali būti ir gumbai bei užaugti pakankamai dideli, kad lengvai matytųsi ir galėtumėte juos užčiuopti pirštais. Vienos dažniausių – išaugos, kurios yra balkšvai pilkos, raudonos, odos spalvos arba tamsesnės už aplinkinę odą.
Pacientai neretai teigia, kad ilgą laiką nepastebi genitalijų karpų. Tačiau kai kuriems jos yra skausmingos ir niežti.
Medikai pastebi, kad genitalijų karpas neįgudusiai akiai lengva supainuoti su herpesu. Pagrindinis skirtumas tarp šių infekcijų yra tas, kad dėl pūslelinės atveju atsiranda skausmingų opų ir skysčių užpildytų pūslių, o genitalijų karpos nesukelia atvirų opų ir intensyvaus skausmo.
Su genitalijų karpomis kartais galima supainuoti ir tam tikras odos žymes ar netipiškus apgamus.
Dar viena būklė, kuri painiojama su genitalijų karpomis, – vestibulinė papilomatozė, kuri sukelia nekenksmingus vulvos iškilimus. Tačiau paprastai ši infekcija sukelia tik pažeidimus (arba žaizdas) ant vulvos (ypač vidinių lūpų) ir įėjimo į makštį. Vestibulinės papilomatozės nereikia gydyti.
Nors įtarimai apie karpas ant lytinių organų gali kelti didelį stresą, gydytojų teigimu, neretai tai būna klaidingas aliarmas. Todėl visais atvejais, kai kyla įtarimas dėl galimos infekcijos, pirmiausia reikėtų kreiptis į gydytoją specialistą, pvz., gydytoją dermatovenerologą.
Kita vertus, genitalijų karpos yra viena dažniausių LPL. Pvz., statistika rodo, kad maždaug 1 iš 100 seksualiai aktyvių suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose turi lytinių organų karpų.
Kaip sumažinti lytinių organų karpų plitimą?
Genitalijų karpas sukelia labai paplitęs virusas ir LPI, vadinami ŽPV. Tiesa, tik dviejų tipų ŽPV sukelia genitalijų karpas. ŽPV dažniausiai plinta lytiniu keliu, t.y. per vaginalinį ar analinį seksą. Daugelis žmonių nežino, kad turi ŽPV, nes dažnai nėra jokių simptomų ir šiuo metu nėra galimybės įtraukti ŽPV į įprastus LPI tyrimus.
Norėdami apsisaugoti nuo ŽPV infekcijos ir su ja susijusių sveikatos problemų, turėtumėte laikytis šių patarimų:
Praktikuokite saugų seksą. Naudokite prezervatyvus ar kitą barjerinę kontracepciją. Tiesa, svarbu žinoti, kad prezervatyvai negali visiškai pašalinti pavojaus užsikrėsti ŽPV, nes jis gali užsikrėsti bet kokiu tiesioginiu kontaktu tarp jūsų ir jūsų partnerio lytinių organų. Štai kodėl gydant lytinių organų karpas geriau vengti sekso.
Pasiskiepykite. Lietuvoje vakcina nuo ŽPV rekomenduojama skiepyti 11 m. mergaites ir berniukus – vakcina jiems kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Geriausia šia vakcina pasiskiepyti dar nepradėjus lytinių santykių, tačiau ir vėliau galima skiepytis.
Dalyvaukite profilaktiniuose gimdos kaklelio patikrinimuose. Pasiklauskite savo ginekologo, urologo ar šeimos gydytojo ir pasinaudokite jums priklausančia nemokama patikra. Jei tokia dar nepriklauso arba kyla nerimas, visuomet galite tai padaryti savo lėšomis susiradę gydymo įstaigas, siūlančias mokamas procedūras ir patikras.
Retai tam tikri didelės rizikos ŽPV tipai (svarbu pabrėžti, kad tai – skirtingos viruso padermės, nei sukeliančios genitalijų karpas) galiausiai gali sukelti gimdos kaklelio vėžį. Štai kodėl labai svarbu nuolat tikrintis. Šių patikrinimų metu tikrinama, ar nėra ŽPV infekcijos, taip pat nenormalių ikivėžinių ir vėžinių gimdos kaklelio ląstelių, kad gydytojai galėtų išspręsti problemas dar nespėjus išsivystyti.
Gimdos kaklelio vėžys vystosi lėtai – gali prireikti 15–20 metų, kol nenormalios ląstelės virsta vėžinėmis. Tai reiškia, kad jūsų gydytojas turės pakankamai laiko gydyti jus prieš bet kokias galimas problemas, kol lankysitės patikrinimuose.
Kol gydotės, jokio sekso
Ar galima turėti lytinių santykių, turint genitalijų karpų? Pasak gydytojų, kol įtariate ar jau gydotės karpas, geriau susilaikyti nuo bet kokių lytinių santykių. Svarbu suprasti, kad nors dažniausiai jomis užsikrečiama per vaginalinį ar analinį seksą, infekciją galima „pasigauti“ ir užsiimant oraliniu seksu.
Tačiau jūs negalite susirgti lytinių organų karpomis bučiuodamiesi arba užsikrėsti šia infekcija nuo tualeto sėdynių, rankšluosčių, stalo įrankių ar puodelių bendro naudojimo.
Gydoma įvairiai
Maždaug 30 proc. lytinių organų karpų išnyksta savaime per keturis mėnesius. Tačiau tik gydytojas specialistas gali nuspręsti pacientui geriausią gydymo kursą, įvertinęs, kaip atrodo karpos ir kur jos yra. Jei prireiktų gydymo, jums gali skirti receptinį kremą, skystį ar tepalą.
Genitalijų karpos gali būti pašalintos ir jas užšaldant – šį procesą jūsų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjui gali tekti pakartoti keletą kartų.
Gydytojai taip pat gali pašalinti genitalijų karpas naudodami lazerius, kurie sunaikina mažas kraujagysles karpų viduje.
Retais atvejais prireikia operacijos. Su vietine nejautra chirurgas gali pašalinti genitalijų karpas jas išpjaudamas. Paprastai tai daroma tik tada, kai karpos yra labai didelės arba jei kiti gydymo būdai nepadėjo.
Infekcija gali kartotis
Deja, lytinių organų karpos gali atsinaujinti, kai jų atsikratote, nes ŽPV, pagrindinės priežasties, nėra gydoma. Tiesą sakant, dauguma genitalijų karpų atsinaujins per tris mėnesius nuo pirmojo gydymo, net jei jis buvo sėkmingas.
Ką daryti? Patarimas paprastas – reikia stengtis gyventi sveikai, vengti žalingų įpročių. Stiprus imunitetas padeda neatsinaujinti infekcijai. Tyrimai rodo, kad 90 proc. pacientų, užsikrėtusių ŽPV, virusas išnyksta per maždaug dvejus metus.
