Jie ne tik teršia mūsų aplinką, tačiau gali pakenkti sveikatai, sukelti kosulį ar ilgalaikes kvėpavimo takų ligas, rašoma "Vilnius sveikiau" pranešime žiniasklaidai.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistai dalijasi informacija ir patarimais, kaip saugiai užtikrinti namų šilumą.
Medžiagos, kurių deginimas yra ypač žalingas
Individualiose krosnyse dėl nepakankamos temperatūros atliekos sudega nepilnai, o kaminuose trūkstant specialių filtrų į atmosferą išsiskiria kenksmingi teršalai. Po deginimo likę pelenai dažnai būna užteršti toksiškais junginiais ir sunkiaisiais metalais kurie skleidžia kenksmingus teršalus. Tad ko deginti išties nederėtų?
Apdirbta mediena. Lakuota, dažyta, perdirbta ir kitaip apdorota mediena kai yra deginama išskiria pavojingus chemikalus kurie patenka į aplinkos orą. Dažniausiai tokie junginiai yra formaldehidinės dervos, chromas, varis ir arsenas. Šios medžiagos gali sukelti rimtas sveikatos problemas, tokias kaip gerklės skausmas bei plaučių ir bronchų uždegiminės ligos;
Plastikai ir jų gaminiai. Plastiko pakuotės, buteliai, žaislai ar kiti daiktai degimo metu išskiria toksiškus junginius, įskaitant dioksinus, furanus ir sunkiuosius metalus. Šios medžiagos gali pažeisti kepenis, nervų sistemą, susilpninti organizmo imunitetą bei sukelti vėžinius susirgimus;
Tekstilė ir avalynė. Seni drabužiai, batų medžiagos, sintetika skleidžia kenksmingas medžiagas, tokias kaip smulkiosios kietosios dalelės KD2,5. Taip pat dėl didelio suodžių kiekio gali užkimšti kaminą;
Kartoninės dėžės ir makulatūra. Šios medžiagos dažnai naudojamos kaip greitesnis būdas įkurti židinį, tačiau jų deginimas kelia rimtą pavojų sveikatai. Kartono sudėtyje esantis karbamido formaldehidas ir benzenas gali dirginti kvėpavimo takus ir sukelti įvairius sveikatos sutrikimus. Be to, žurnalų ir panašios makulatūros dažuose yra sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas, kadmis ir chromas. Šie metalai, patekę į organizmą, gali sutrikdyti skirtingas organų funkcijas ir sukelti rimtas sveikatos problemas.
Ką galima deginti ir kaip tai daryti saugiai?
Atliekų deginimas kietojo kuro katiluose, pavyzdžiui, krosnyse, užteršia katilo ir dūmtraukio paviršius kenksmingais suodžiais. Dėl to mažėja šilumos perdavimo efektyvumas, o dūmtraukyje susikaupę suodžiai gali sukelti gaisro pavojų, todėl siekiant užtikrinti saugų krosnių naudojimą patariama laikytis šių rekomendacijų:
Kuro pasirinkimas ir šildymo įrenginių priežiūra:
- Norėdami sumažinti į aplinką išmetamų teršalų kiekį pasirūpinkite, kad šildymo įrenginiai būtų tinkamai prižiūrimi ir naudojamas tik švarus, sausas kuras. Pavyzdžiui, degant drėgna mediena išskiria daug dūmų ir dervos nuosėdų kurios gali pakenkti jūsų sveikatai ir aplinkai. Tai taip pat gali sugadinti jūsų kaminą bei padidinti dūmtraukių gaisrų riziką. Sausa mediena gamina mažiau dūmų ir turi geresnį šilumos efektyvumą;
- Venkite deginti užterštą kurą, pvz., impregnuotą ar dažytą medieną, bei buitines atliekas. Tai smarkiai padidina kenksmingų sveikatai degimo produktų kiekį. Rinkdamiesi tinkamą kurą, prioritetą teikite natūraliai medienai (malkoms, pjuvenų briketams, granulėms), akmens anglims ar durpėms.
- Patikrinkite dūmtraukį dėl galimų pažeidimų ar užsikimšimų ir reguliariai išvalykite židinį nuo pelenų bei nuosėdų. Svarbu, kad krosnys būtų tvarkingos ir reguliariai valomos – bent kartą per metus.
Saugumo priemonės naudojant židinį:
- Laikykite malkas ir kitus degius daiktus bent 10 metrų atstumu nuo židinio;
- Uždarykite židinio dureles arba naudokite specialius židinio uždengimus, kad išvengtumėte žarijų patekimo į patalpą;
- Tinkamai vėdinkite patalpas, kad išsiskyrę dūmai ar dujos nepatektų į gyvenamąją erdvę;
- Įsirenkite anglies monoksido detektorius, o jeigu jau turite įsirengę – prižiūrėkite jų būklę;
- Namuose visą laiką turėkite veikiantį gesintuvą;
- Niekada nepalikite židinio be priežiūros – prieš eidami miegoti ar išeidami iš namų, įsitikinkite, kad ugnis visiškai užgesinta.
Būkite atidūs ir stebėkite bet kokius neįprastus simptomus
Ūmus teršalų poveikis dažniausiai pasireiškia tokiais požymiais:
- akių, nosies ir gerklės dirginimas,
- apsunkintas kvėpavimas,
- kosulys,
- sumažėjęs plaučių funkcionalumas,
- padidėjęs jautrumas kvėpavimo takų infekcijoms,
- stipresnės alerginės reakcijos,
- uždegiminiai procesai kvėpavimo takuose.
Būkite budrūs ir stebėkite savo sveikatą – šie simptomai gali būti susiję su padidėjusia oro tarša ar netinkamu kuro deginimu, ypač uždarose patalpose. Laiku pastebėti požymiai gali padėti išvengti rimtesnių sveikatos problemų. Jei simptomai nepraeina arba jaučiate jų paūmėjimą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuras „Vilnius sveikiau“ siekia motyvuoti gyventi sveikiau, ugdyti sveikatai palankius įpročius, dalijasi aktualia informacija, nuolat analizuoja vilniečių sveikatos raštingumą ir būklę bei stiprina Vilniaus vaikų ir mokinių sveikatą. Daugiau informacijos www.vilniussveikiau.lt ir „Vilnius sveikiau“ socialinių tinklų paskyrose.
